Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą.
Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas. Premjerė Šimonytė jau užsiminė, kad daliai elektros ir dujų tarifų kompensuoti planuoja skirti iki 1 milijardo eurų, tačiau kam ir kiek nubyrės nuo šios sumos, vyriausybė slepia ir ragina laukti rudens.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės rankose – kitų metų biudžeto projekcijos. Dėl Putino sukelto karo Europai, o kartu ir Lietuvai, grimztant į energetikos krizę, Vyriausybė ruošia naują energetikos kainų amortizavimo planą, pagal kurį paramai gyventojams už dujas ir elektrą ketina skirti iki 1 milijardo eurų.
Tačiau skurstantiems padedančios organizacijos perspėja, kad ne visiems pakanka valstybės paramos ir ne visi gali ja pasinaudoti, tad skurstančių ir šąlančių, kurių iki šiol Lietuvoje buvo apie penktadalis, šiemet bus dar daugiau.
„Šita krizė smogs ypač mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms ir viduriniam sluoksniui gali būti sudėtinga susimokėti sąskaitas“, – teigia skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, kad išbrangus elektrai, kitąmet gyventojams elektros kompensacijos gali ir viršyti dabartinius 9 centus už kilovatvalandę.
„Matant kainų lygį, paramos apimtys nebus mažesnės negu šį pusmetį“, – tikino D. Kreivys.
Koalicijoje svarstant energetikos krizės švelninimo priemones koalicijos partneriai žeria ir savo siūlymus. Štai Laisvės partijos pirmininkė siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o Liberalų sąjūdžio vadovė abejoja ne tik dėk liberalizavimo atidėjimo prasmingumo, bet ir ar verta kompensuoti „Perlas energijos“ klientams didesnius elektros tarifus.
„Yra rizika, kad tie 180 tūkst. žmonių patenka į privilegijuotą poziciją, lyginant su kitais. Kaip matėme po „Perlas energija“ pareiškimo, kiti dalyviai pasiūlė sprendimus, reikia vertinti pliusus ir minusus, siūlymas kompensuoti, reikia diskusijos. Matau rizikų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Joniškio pašte eilėse priversti stovėti ir mėginantys išsiaiškinti, ką gi jiems dabar daryti. „Perlo energija“ klientai siunta dėl tokių valdančiųjų kalbų:
„Žmogus ieško, kur pigiau, kas čia blogo, kad pasirinkau. Dabar jau kaltas esu, kad pasirinkau „Perlą“? Šimonytės netgi tokia kalba buvo, kvaili, kas liepė. Kas leido tokius į rinką įeit?“
„Nesąmonė, kad tik iš žmonių daugiau pinigo paimti.“
„Nieks nepaaiškėjo, nežinau durnių ten machinacijų.“
Prezidentas Gitanas Nausėda jau ragina ne tik valdančiuosius, bet ir opoziciją liautis kivirčytis bent būdų padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, kurą ir šildymą.
„Prioritetas, kuriam turi būti skirtas maksimalus dėmesys, yra šis, kiti gali palaukti. Svarbiausia išsaugoti žmonių vienybę ir suvokimą, kad einame kartu. Privalome žmonėms padėti išgyventi sudėtingą žiemą“, – teigia G. Nausėda.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria, kad gyventojams būtina amortizuoti išbrangusią elektrą. Anot jo, bent iki 150 kWh per mėnesį vartotojams turi kainuoti tiek pat kiek dabar – ne daugiau 24 centų už kilovatvalandę.
„100–150 kWh kilovatvalandžių per mėnesį kaina turi būti įšlaikyta galbūt dabartiniame lygyje, kad neužgultų visu svoriu vartotojų. Jei vartotojai mokėtų tiek, kiek rinkoje, sąskaita vidutiniam ūkiui pakiltų iki 500 eurų. Pridėkime dujų ir šildymo sąskaitas – nebelieka pinigų niekam. Tikrai valstybė turi prisiimti naštą“, – tikina N. Mačiulis.
Visgi finansų ministrė nepritaria prezidento pasiūlytam ir ekonomisto minimam elektros suvartojimo limitui.
„Elektros vartojimas buvo skatinamas kaip mažiau taršesnis, daug žmonių perėjo prie elektrinio šildymo, elektromobilių, todėl ribos nustatymas reikštų, kad žmonės lieka mažiau palankioje situacijoje“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ir nors šildymo sezonas gali prasidėti jau kitą mėnesį, naujų kompensavimo priemonių finansų ministrė nežada ir neišduoda, ar siūlys rudenį grąžinti nulinį PVM šildymui, kaip buvo pavasarį.
„Rugsėjo vidury turėtume sprendimą, kokie algoritmai bus artėjančiam šildymo sezonui. Vertiname įvairias alternatyvas, negaliu dar pasakyti, kad vienas ar kitas sprendimas nebus daromas dar šiam šildymo sezonui“, – kalba G. Skaistė.
„Matome 60 proc. išaugusį šildymo kompensacijų gavėjų skaičių, formulė gera, teisinga, apsaugo žmones nuo šildymo sąskaitų. Esame paskaičiavę, kad nepaisant, kokia šildymo kaina bus šildymo sezoną, žmonės gaunantys po VDU, auginantys 2 vaikus, gyvenantys 70 kv. metrų bute, už šildymą neturi mokėti daugiau nei 45 eurus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Liepą premjerė Ingrida Šimonytė teigė neatmetanti, kad atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito kuro kainas dar kartą tikslins šių metų valstybės biudžetą, žadėjo su opozicija rugpjūtį tartis dėl papildomų paramos priemonių žmonėms ir verslui išgyventi aukštą infliaciją. Tačiau dabar ministrai kalba tik apie kitus metus.
