Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane.
Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta.
Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje. O Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kada galite sulaukti nemalonumų, jei gavote pinigų, tačiau mokesčių taip ir nesumokėjote.
Kredito įstaigų atstovai pripažįsta, kad atvejų, kai klientai per klaidą perveda pinigus ne tam asmeniui, pasitaiko ne vienas.
Tiesa, bankai įspėja, kad jei iš kažkur nelauktai gavote pinigų, tai dar nereiškia, kad laimėjote loterijoje, ir pulti džiaugtis iškart nevertėtų.
Pasakė, kaip elgtis banko klientams
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad atvejų, kai klientai netyčia ir per klaidą įveda neteisingą sąskaitos numerį bei lėšas perveda ne tam gavėjui, pasitaiko.
Kredito įstaigos atstovas įvardija, kaip geriausia pasielgti, jeigu tokioje situacijoje pakliuvote ir jūs.
„Kai mokėjimas jau yra padarytas, t.y. klientas jau įvedė programėlės „Smart-ID“ kodus ar patvirtino mokėjimą kita priemone, ir klientas pastebėjo klaidą, jis gali pateikti prašymą atšaukti patvirtintą mokėjimo nurodymą interneto banke, telefonu ar banko skyriuje.
Jei mokėjimo nurodymas dar neišsiųstas gavėjo bankui ir lėšos nėra neįskaitytos į gavėjo sąskaitą, pinigai į kliento sąskaitą bus grąžinti“, – kalbėjo G. Giržadas.
Pasak jo, jei lėšos jau buvo įskaitytos į lėšų gavėjo sąskaitą, t.y. įvykdytas momentinis mokėjimas, pinigai gali būti grąžinti tik gavus lėšų gavėjo sutikimą.
„Klaidos atveju (netyčia pervedus lėšas ne tam gavėjui) rekomenduojame susisiekti su lėšų gavėju tiesiogiai (pavyzdžiui, jei klientas pažįsta gavėją, kuriam netyčia pervedė pinigus), tačiau jei to padaryti nėra galimybės, bankas gali tarpininkauti siekiant susigrąžinant lėšas“, – paaiškino banko specialistas.
Tuo metu „Swedbank“ kredito įstaigos atstovas Gytis Verčinskas patvirtino, kad minėtų atvejų, kai klientai gauna pinigų iš nepažįstamo asmens sąskaitos, pasitaiko.
Tad tokiu atveju, kaip teigė banko atstovas, klientas gali pateikti bankui pavedimo atšaukimą, nurodydamas priežastį, kodėl taip daro.
„Visais atvejais gavėjo bankas informuoja gavėją, kad yra gautas prašymas iš siuntėjo banko atšaukti pavedimą. Jeigu gavėjas sutinka, lėšos grąžinamos.
Daugeliu atvejų, kai lėšos yra pervestos „per klaidą“, lėšų gavėjas yra sąžiningas ir pats grąžina arba sutinka, kad jo bankas tas lėšas grąžintų siuntėjui“, – teigė jis.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui patvirtina, kad dėl mokėjimo atšaukiamos paslaugos klientai į banką kreipiasi kone kasdien.
„Tai tikrai dažna situacija. Norėdami atšaukti mokėjimą, klientai turi nedelsiant kreiptis į banką, nes svarbiausias rodiklis čia yra laikas. Bankas gavęs prašymą nedelsiant imasi veiksmų, tad klientui belieka tik palūkėti.
Jei prašymo atšaukti mokėjimą pateikimo metu pinigai jau yra pasiekę gavėjo sąskaitą, pinigams grąžinti yra reikalingas gavėjo sutikimas mokėjimą grąžinti. Jei pinigai buvo vedami į kito banko sąskaitą ir prašymo pateikimo metu dar nėra pasiekę gavėjo sąskaitos – priklausomai nuo to, kokios yra išorės banko taisyklės, yra tikimybė, kad mokėjimas bus atšauktas iki pinigams pasiekiant gavėjo sąskaitą“, – paaiškino D. Kolmatsui.
Kredito įstaigos „Luminor“ lėšų valdymo produktų vadovė Veslava Aganauskė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad jeigu žmogus nesitikėjo pervedimo ir gavo jį iš nepažįstamo žmogaus, tokiu atveju geriausia kreiptis į savo banką ir pasikonsultuoti.
„Tikėtina, kad siuntėjas, supratęs, kad kažką padarė ne taip, taip pat kreipsis į savo banką ir prašys padėti susigrąžinti lėšas. Tuomet paprasčiausia būtų tiesiog pervesti pinigus atgal siuntėjui“, – kalbėjo ji.
Nesutikus grąžinti pinigų – nemalonumai
G. Verčinskas atkreipia dėmesį, kad jei gyventojas nesutinka grąžinti pinigų, jis turi pateikti aiškią priežastį, kodėl to padaryti negali.
„Jeigu lėšos buvo pervestos per klaidą (nesutampa IBAN sąskaitos numeris su gavėjo pavadinimu), gavėjas taip pat turi pateikti argumentuotą atsakymą, kodėl jis negrąžina.
Jeigu toks atsakymas nepateiktas arba nėra gauta jokio atsakymo dėl klaidingai įskaitytų lėšų grąžinimo, tuomet gavėjo bankas pateikia siuntėjo bankui gavėjo duomenis (vardą pavardę, gimimo datą), kad siuntėjas teisinėmis priemonėmis susigrąžintų per klaidą pervestas lėšas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasilikti gautus svetimus pinigus ir jais džiaugtis, pasak V. Aganauskės, tikrai nevertėtų.
„Techniškai toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip neteisėtas pinigų pasisavinimas. Jei pinigų siuntėjas kreipiasi dėl lėšų grąžinimo, bankas kreipiasi į pinigų gavėją dėl leidimo pervesti pinigus atgal siuntėjui.
Automatiškai, be kliento sutikimo jokios operacijos negali būti atliekamos. Jeigu klientas nesutinka grąžinti pinigų, bankas turi teisę perduoti jo duomenis siuntėjui, kuris gali kreiptis į teisėsaugą. Tiesa, mūsų duomenimis, tokie atvejai, kai asmuo netyčia padaro pavedimą nepažįstamajam, yra vienetiniai“, – sakė ji.
Pašnekovas G. Giržadas taip pat patvirtina, kad jeigu pinigai nėra grąžinami jų savininkui, tokiu atveju banko klientai gali žengti teisiniu keliu. Tačiau tai reiškia, kad asmens duomenys taip pat bus atskleidžiami.
„Bankas privalės atskleisti duomenis, būtinus kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą. Jei teisėsaugos institucijos ar teismas bankui duos nurodymą grąžinti lėšas, bankas šį nurodymą vykdys“, – sakė jis.
Kredito įstaigos atstovė D. Kolmatsui gyventojams primena, kad tokios situacijose reaguoti nedelsiant yra itin svarbu.
„Jei gavėjas nesutinka atlikti grąžinimo arba jeigu gautų lėšų gavėjo sąskaitoje jau nebėra, o taip labai dažnai nutinka sukčiavimo atvejais, pinigų klientui atgauti nepavyks. Todėl suklydus rekomenduojame į banką kreiptis nedelsiant – laikas yra pirmasis esminis rodiklis.
Jei įtariate, kad patekote į sukčių pinkles ir atlikote mokėjimą sukčiams, laikas tampa esminiu rodikliu kreiptis tiek į banką, tiek į teisėsaugos institucijas, kadangi sukčiai gautus pinigus dažniausiai iš sąskaitos išima nedelsiant“, – kalbėjo pašnekovė.
Civilinis kodeksas taip pat nustato konkrečias ir aiškias pareigas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo: „Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą.
Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.“
Galite sulaukti VMI dėmesio, grėstų ir baudos
Tuo metu VMI Kontrolės departamento vadovė Kristina Jakštienė gyventojams primena, kad inspekcijos specialistai nuolatos vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką.
„Gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje, prireikus pagrįsti pajamas ar įsigytą turtą, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio.
Kai gyventojo įplaukos didesnės už oficialiai gautas ir deklaruotas pajamas, jis gali sulaukti prašymo paaiškinti nustatytą neatitikimą“, – komentavo K. Jakštienė.
Mokesčių inspekcijai nustačius nedeklaruotas apmokestinamąsias pajamas, tokiu atveju nuo šių gautų pajamų būtų apskaičiuojami ne tik mokesčiai, bet ir delspinigiai, skiriamos baudos.
Dovanos – ne už ačiū
VMI atstovė taip pat primena, kad jeigu dovana gaunama iš artimųjų (sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir/ar senelių), tokia dovana gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojama, nepriklausomai nuo jos vertės.
Be to, mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, taip pat įtėviams ir įvaikiams, t. y. tiems asmenims, kurie yra išvardyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Dovanotojo ir dovanos gavėjo pavardžių skirtumai pajamų mokesčio lengvatai įtakos neturi.
„Jei dovana gaunama iš kitų gyventojų ir dovanų vertė (suma) per metus yra didesnė kaip 2,5 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, kai dovanų suma, kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDI) sumos (2024 m. – 228 324 eurų; 2023 m. – 202 188 eurų)“ – aiškino K. Jakštienė.
Tačiau jei dovanų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų suma viršija 120 VDU sumą, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Be to, deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą) bei sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d. pareiga tenka apdovanotam asmeniui.
„Gyventojo pajamų mokestis sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.
Tokia apmokestinimo ir priskyrimo apdovanotojo neapmokestinamosioms pajamoms tvarka yra taikoma, nesvarbu, ar dovana yra gauta pinigais, ar nepinigine forma (natūra), ar pinigai gauti per kredito įstaigą, ar grynaisiais.
Gavus dovaną grynaisiais pinigais, dovanos gavėjui gali atsirasti pareiga informuoti apie ją mokesčio administratorių“, – kalbėjo VMI specialistė.
Inspekcijos atstovai taip pat primena, kad grynaisiais pinigais galima dovanoti ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
O jei gyventojas, iš motinos, tėvo ar kito vieno artimo asmens per metus gavęs grynaisiais pinigais didesnę kaip 15 tūkst. eurų sumą pagal dovanojimo sandorius, kurie nepatvirtinti notaro, turi pateikti informaciją mokesčių administratoriui.
Informaciją apie tokius sandorius gyventojai teikia metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d.
„Aktualu tai, kad jei gyventojas informacijos apie sudarytus sandorius nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Taip pat ši informacija (PRC907 forma) negali būti teikiama, jei mokėtojo atžvilgiu pradėti kontrolės veiksmai.
Jeigu gyventojas, iš artimo asmens grynaisiais pinigais gavęs didesnės nei 15 tūkst. eurų dovaną, ją deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (deklaruojančio asmens pageidavimu, neapmokestinamos dovanos gali būti deklaruojamos), tai pranešimo (PRC907) teikti nereikia“, – paaiškino K. Jakštienė.
Pasak jos, iš kitų gyventojų tokias dovanas gavusiam apdovanotajam pranešimo (PRC907) teikti nereikės, nes jis didesnes nei 2,5 tūkst. eurų pinigines ar nepinigines dovanas deklaruos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
VMI duomenimis, pernai gyventojų atžvilgiu dėl įvairių mokestinių rizikų iš viso buvo atlikti 2788 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta beveik 15,7 mln. eurų papildomai mokėtina suma.
