Mitingais ir protestais drebinę Seimo ir vyriausybės langus, smulkieji ūkininkai toliau nerimsta. Smulkieji ūkiai vienas po kito bankrutuoja ir pienines karves pardavinėja mėsai. Ūkininkai dar bando reikalauti vyriausybės juos gelbėti ir skirti paramą.
Vis tik žemės ūkio ministras neperkalbamas, sako, kad kaime vyksta natūrali transformacija ir jog išsilaikytų, ūkiai turi stambėti.
Inkūnų kaime Biržų rajone ūkininkaujanti Janė Sinkevičienė dar prieš porą metų turėjo apie 90 melžiamų karvių ir buvo patenkinta. Tačiau šiemet sumažėjus pieno supirkimo kainai iki 20 ct už litrą, ši veikla tapo nuostolinga, tad tenka karves pardavinėti. Šiuo metu banda jau perpus mažesnė, o žiemą ir jos, ko gero, nebeliks.
„Į tvartą nestatysim, parduosim, baigsim ūkininkavimą. Nebus gyvulių, grūdinėm neįmanoma irgi užsiimti“, – pasakoja J. Sinkevičienė.
Ūkininkė skundžiasi, kad vyriausybė smulkių ir vidutinių ūkininkų poreikiams abejinga, tad atvirai rėžia, ką galvoja apie valdančiuosius politikus ir pieno perdirbimo įmonių bosus.
„Mes paskutinėj vietoj. Kaip paskutinis paršelis prie papo, taip ir mes prie pinigų. Pinigų apyvartinių ūkiui plėtoti nėra“, – sako ūkininkė.
Ateities pragyventi iš pieno nebemato ir Kupiškio rajone Kerelių kaime ūkininkaujanti Genė Žilinskienė. Ir ji prieš mėnesį 75 savo karves buvo priversta išvežti į skerdyklą, tad ūkis ištuštėjo.
„Lygiai mėnuo šiandien, kai mano ūkis yra tuščias, nė vienos karvės, dirbančių žmonių, visi 5 atleisti. Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tai labai liūdna kiekvienam“, – teigia G. Žilinskienė.
Ūkininkai atvirai piktinasi Žemės ūkio ministerijos politika ir kaltina smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų naikinimu. Esą ilgus metus sukandę dantis dar dirbo, tačiau šie metai pribaigė.
„Atsisukite į kaimą, pažiūrėkite, kas yra – nyksta kaimai, žmonių gyvenimai“, – sako G. Žilinskienė.
Nuo pavasario protestavusios, ūkininkų organizacijos dar mėgina toliau belstis į vyriausybės duris prašydamos paramos.
„Svarbiausia mes norėtume, kad mus išgirstų valdžia, Žemės ūkio ministerija, kad padėtų, nustotų žlugdyti ūkininkus, ypač pieno ūkius“, – teigia Biržų krašto pieno gamintojų asociacijos vadovė Vaidutė Stankevičienė.
„Ministerija, vadovaujama ministro Navicko – Lietuvos nelaimė. Pelkėm, šlapynėm pasiėmė, nendrinukėm išmokas didina, ar mum Lietuvai to reikia?“ – klausia Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
O žemės ūkio ministras smulkių ir vidutinių ūkių bankrotų siūlo nedramatizuoti. Krizės pieno sektoriuje jis nemato, sako, kad vyksta natūrali transformacija ir prognozuoja, jog vieniems žlugus, rasis naujų modernesnių ūkių, kurie plėsis.
„Nėra, kad masiškai mažėtų pieninių gyvulių skaičius, ūkininkų skaičius. Jis frustruoja, juda ketvirtį tai mažiau, tai daugiau“, – teigia Kęstutis Navickas.
Tačiau ūkininkus tokia ministro laikysena piktina.
„Lietuvos žmonės, supraskite vieną kartą, kad mes visada gaminame jums gerą pieną, ekologinį. Jei taip toliau tęsis, iš 257 tūkst. pieno gamintojų liko10,5 tūkst.“, – Jonas Vilionis, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas
Žemės ūkio rūmai taip pat susirūpinę tuštėjančiais kaimais. Šeimos ūkių atstovai piktinasi, kad žemės ūkio ministerija skelbia, esą būtent tokie ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos. Tačiau realybė priešinga – dabar žemdirbių beliko perpus mažiau nei buvo prieš du dešimtmečius ir mažėja toliau.
