Ne paslaptis, kad daugiau laiko prie vairo praleidžiantiems lietuviams degalai yra vienas brangiausių „malonumų“. Dėl to kai kurie gyventojai kuro degalinėse nusprendžia nebesipilti, mat kontrabandiniai degalai pilnam bakui atsieina iki 45 eurų pigiau.
Vis tik toks „versliukas“ gali baigtis ir 4 tūkst. eurų, ir 6 tūkst. eurų baudomis, konfiskacija, delstų mokesčių išmokėjimu ar net baudžiamąja atsakomybe.
Beje, tai skaudžiai kainuoti gali ir tokių degalų pirkėjams.
Autoservisų atstovai įspėjo, kokius gedimus automobilyje gali sukelti nekokybiškas kuras ir kiek gali atsieiti taisymas.
Kaskart sutaupo apie 45 eurus
Vienas vyriškis tv3.lt portalui anonimiškai sutiko papasakoti apie nelegalų kurą, tiksliau – dyzeliną.
Jis nurodė, kad degalinėse kurą pilasi itin retai, mat tą daryti esą visiškai neapsimokėjo nuo tada, kai degalų kainos buvo viršijusios rekordą.
Nuo to laiko Laimonas (netikras pašnekovo vardas) teigė kurą dažniausiai besipilantis tik „per pažįstamą“.
„Kainos – nežmoniškos. Tiek maisto, tiek paslaugų, tiek ir to paties kuro. Tai bet kuri sritis, kurioje gali bent kiek sutaupyti, labai pagelbėja.
Pavyzdžiui, pažįstamas parsiveža tų degalų bambaliuose, padalina kaimynams ir draugams – ir mums gerai, ir jam. Jei pilčiausi dyzelį degalinėse už 1,6 Eur/l, sumokėčiau 96 eurus.
O pas jį tekainuoja 0,9 Eur/l, kas reiškia, kad sumoku vos 54 eurus. Tai kaskart savo pilnam 6 litrų bakui sutaupau apie 40–45 eurus – tai tikrai yra daug“, – pasakojo gyventojas.
Kokius gedimus gali sukelti nekokybiškas kuras?
Vis tik pigiau – ne visada geriau. Su autoservisų klientais dirbančios platformos „Nevažiuoja.lt“ komandos aiškinimu, kuras, kaip ir bet kuris kitas techninis skystis, turi savo parametrus ir standartus (normas, cheminę sudėtį). Taigi, jeigu yra nukrypimų, tokį kurą galima vadinti nekokybišku.
„Pvz., jeigu degalinėse prastai, nekokybiškai prižiūrimos kuro talpyklos, į kurą patenka vanduo arba kitos medžiagos. Vėliau tas kuras su vandeniu ar kitomis priemaišomis patenka į automobilio kuro sistemą.
Taip pat, jeigu vairuotojai dažnai važinėja su tuščiais kuro bakais, kuro bakuose kondensuojasi vanduo, drėgmė, kurie irgi patenka į kuro sistemą“, – dėstė platformos atstovai.
Jie pridūrė, kad ankščiau būdavo populiaru pirkti dyzelinį kurą iš baltarusiškų vilkikų – kuras buvo prastesnės kokybės, todėl netinkamas lengviems automobiliams, bet gerokai pigesnis nei degalinėse.
Specialistai įspėja, kad paprastai dėl papildomų medžiagų degaluose, kurių neturėtų būti, užsikemša kuro filtras.
Pašnekovai įvardijo, kad automobilis gali nesikurti, trūkčioti, nebūti traukos ir pan. Rimtesnės pasekmės – kemšasi automobilio purkštukai ir gali sugesti nepataisomai.
Taip pat kenčia kuro siurblys, kuris taip pat gali sugesti nepataisomai ir gali tekti keisti jį nauju.
Kiek dėl nekokybiškų degalų gali atsieiti taisymas?
Pažeidus kuro filtrus ar siurblį, „Nevažiuoja.lt“ komandos aiškinimu, prieš juos keičiant patartina išplauti visą kuro sistemą.
Atstovai įvardijo, kad plovimas gali kainuoti maždaug nuo 80 iki 300 eurų, kadangi, priklausomai nuo automobilio, gali tekti nuiminėti kuro baką.
Filtro keitimas su filtru gali kainuoti nuo 25 iki 100 eurų.
„Pats kuro siurblys su keitimu yra labai brangus malonumas. Pvz., BMW X5 3.0D naudotas kuro siurblys kainuoja apie 300 eurų, o naujas – apie 1500 eurų plius keitimas, kuris atsieina dar apie 100 eurų“, – komentavo specialistai.
Anot pašnekovų, „Nevažiuoja.lt“ platformoje dažniau pasitaiko, kad žmonėms reikia praplauti kuro sistemas, nes per neapdairumą įsipila ne tų degalų.
Atstovai papasakojo, kad buvo viena situacija, kuomet vienas autoservisas–partneris sužinojo, jog jo pažįstamas, nusipirkęs naują automobilį iš salono, pilasi pigų, nekokybišką kurą.
Autoservisas rekomendavo taip nesielgti, nes sugadinus naujo automobilio naujas, puikiai veikiančias dalis reikia keisti visiškai naujomis, labai brangiomis arba prastesnio veikimo, pigesnėmis dalimis.
„Vairuotojas neklausė patarimų – po kelių savaičių automobilyje netikėtai dingo trauka.
Autoservise paaiškėjo, kad yra sugedęs kuro siurblys ir beveik visi kuro purkštukai. Remonto kaina siekė keturženklę sumą“, – patirtimi dalinosi platformos specialistai.
Baudos už nelegalų kurą siekia tūkstančius
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas primena, kad prekyba degalais (tarp jų – ir dujomis, skirtomis automobilių transportui) yra valstybės specialiais teisės aktais reguliuojama veikla.
Be kita ko, tokiai prekybai reikalingas leidimas (licencija) verstis didmenine arba mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (tarp jų – ir degalais).
VMI atstovas neslėpė, kad už nelegaliai parduodamų degalų pirkimą tiesioginė atsakomybė nėra numatyta. Tačiau pridūrė, kad yra numatyta atsakomybė asmeniui, laikančiam degalus, laikytis teisės aktų reikalavimų.
O naftos produktų pardavimas neturint licencijos, anot Ž. Greko, asmenims užtraukia administracinę atsakomybę.
Pašnekovas pridūrė, kad tokiais atvejais privaloma skirti naftos produktų konfiskavimą, o už naftos produktų pardavimą neturint licencijos privaloma skirti dar ir iš naftos produktų pardavimo neturint licencijos gautų pajamų konfiskavimą.
Jis įvardijo, kad baudos dydis gali siekti nuo 1820 iki 3900 eurų.
Be to, administracinę atsakomybę asmenims užtraukia ir Naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos taisyklių pažeidimas. Už tai gali būti skiriama bauda nuo 390 iki 6000 eurų.
O 320–730 eurų baudą gali užtraukti žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas, gabenimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką.
Už pakartotiną pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 730 iki 1560 eurų. Taip pat gali būti skiriamas tokio žymėto kuro konfiskavimas.
Gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė
Pasak VMI atstovo, jei asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes (tarp jų – ir naftos produktus, t. y. degalus), kurių vertė viršija 150 MGL (1 MGL – 55 eurai), t. y. viršija 8250 eurų, jis jau yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Ž. Greko aiškinimu, prekių vertė šiuo atveju apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.
Pašnekovas nurodė, kad baudžiamojon atsakomybėn bus traukiamas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kuris siekdamas ekonominės naudos ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji yra reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu:
„Mastas laikomas stambiu, kai iš šios veiklos gautos paskutinių 12 mėn. pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą – šiuo metu tai būtų apie 27 500 eurų.
Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo, asmenims už nelegaliai parduodamus degalus apskaičiuotini akcizai bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). Be pačių mokesčių taip pat būtu apskaičiuojami mokesčių delspinigiai ir skiriamos baudos nuo 20 iki 100 proc. to mokesčio“, – dėstė Akcizų administravimo departamento direktorius.
Dažniausiai nelegaliai parduoda dyzeliną
Ž. Grekas patikino, kad VMI nuolat stebi ir vertina situaciją, o, jeigu reikia, imasi atitinkamų priemonių, įskaitant kontrolės veiksmus.
Pašnekovas papasakojo, kad 2021–2023 m. VMI nustatė 1 atvejį, kai buvo prekiaujama neturint licencijos verstis didmenine prekyba naftos produktais.
Nustatė 16 atvejų dėl biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimų.
Ir 26 atvejus dėl žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimo, naudojimo, laikymo, pardavimo, gabenimo ar kitokio jo perdavimo pažeidimų.
Policijos duomenimis, 2023 metais buvo pradėtos 23 administracinių nusižengimų teisenos, 2022 m. – 34, o 2021 m. – 41.
„Dažniausia nelegaliai parduodamas yra dyzelinas. Buvo nubaustų vilkikų vairuotojų, bet tais atvejais buvo parduodamas benzinas.
Dažniausiai fabulose nurodoma „naftos gaminiai“, tad konkretesnių išvadų negalima padaryti“, – komentavo policijos atstovai.
VMI primena, kad apie pastebėtus mokesčių pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882.
