Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai. Seimo Švietimo komiteto narė, socialdemokratė Vilija Targamadzė įspėja – dalis mokytojų jau dabar žada trauktis iš švietimo sistemos.
Dabar įsivaizduokite, kaip mokytojui reiks dirbti, jeigu klasėje bus vienas neprigirdintis, kitas neprimatantis ar turintis mentalinės negalios problemų vaikas. Aš kalbėjau su švietimo pagalbos specialistais, o jie sako, kad ir patys nemoka dirbti su visu sektoriumi. Tai kaip paprastas mokytojas sugebės tą padaryti?
Mokytojų nepasirengimas, skubėjimas ir nepagrįstos kalbos kelia nerimą – gali atsirasti sumaištis. Aš jau ne vieną mokytoją girdėjau, kuris sakė, kad kai prasidės įtraukusis ugdymas, jis paliks mokyklą. Galiu pasakyti ir aš, kad iš mano bendramokslių kai kurie žadą į išankstinę pensiją išeiti, vyresni – į užtarnautą, nes tai baugina žmones“, – tv3.lt pasakoja V. Targamadzė.
Nors įtraukusis ugdymas startuos kitąmet, daugelis mokyklų dar nėra pasiruošusios, nes jose nėra įrengtų liftų ar keltuvų – turintiems judėjimo negalią moksleiviams taps tikru iššūkiu net patekti į pastatą.
„Kas iš to, kad yra pandusas įvažiuoti į pirmą aukštą, o toliau žmogus su judėjimo negalia turi tais pačiais laiptais lipti, nes mokyklose laiptų nėra“, – sako Lietuvos gimnazijų asociacijos vadovas Darius Mockus.
O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skaičiuoja, kad 2022–2023 m. liftus ir keltuvus turi įsirengusios 257 švietimo įstaigos, dar 26 turi mobilius laiptų kopiklius. Teigiama, kad visų mokyklų koridoriai visiškai arba iš dalies pritaikyti judėti vežimėliais.
„2022 m., švietimo registro ŠVIS duomenimis, fizinė aplinka žmonėms su negalia visai arba iš dalies buvo pritaikyta 76 proc. švietimo įstaigų. Tačiau ŠMSM yra suplanavusi regioninę pažangos priemonę, kurioje numatyta 17,657 mln. eurų mokyklų fizinės aplinkos pritaikymui. Šios priemonės lėšų panaudojimą planuoja savivaldybės“, – komentuoja ŠMSM.
Švietimo atstovai: neturime reikiamo skaičiaus specialistų
Dėl įtraukiojo ugdymo nuogąstauja ir privačios mokyklos.
„Mokyklos nėra pasiruošusios. Nežinau, ar valstybė yra tam pasiruošusi. Aš prieš 10-15 metų Europos privačiose mokyklose esu mačiusi ne kartą tokių vaikų veiklas, bet jie visi praktiškai buvo su mokytoju pagalbininku. Tai ar mes tikrai turime tiek lėšų, tiek galimybių, kad visi vaikai turėtų mokytojus pagalbininkus? Nors ir mokytojai išklausys mokymus, to bus per mažai, kad jie tikrai kokybiškai, profesionaliai gebėtų dirbti su šiais vaikais“, – sako Saulės privačios gimnazijos vadovė Irena Baranauskienė.
Švietimo ministerija atkreipia dėmesį, mokytojai jau ir dabar dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, tačiau žadama, kad dėmesys jų kvalifikacijai, kaip dirbti su įvairių poreikių vaikais, tik stiprės.
„Įtraukus ugdymas vyks sklandžiai, jeigu mokytojai gebės atpažinti mokinio individualius ugdymosi poreikius, gebės taikyti įvairius metodus, individualizuoti ir diferencijuoti mokymą. Jau ir šiuo metu vykdomose pedagogų rengimo studijų, kvalifikacijos tobulinimo programose yra skiriamas reikšmingas dėmesys įtraukiajam ugdymui.
Šiais mokslo metais vyks mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms. Jie skirti pasirengti įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas dirbant su mokiniais, turinčiais didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Taip pat vyko ir vyksta mokymai naudoti SUP turinčių vaikų ugdymui reikalingas metodikas“, – nurodo ŠMSM atstovai.
Vis tik švietimo atstovai nuogąstauja, kad mokytojai vieni nesusitvarkys, reikia ir mokytojų pagalbininkų, kurių, tikėtina, nebus pakankamai.
„Jeigu padėjėjų trūks, tai darbas bus nekokybiškas. Kadangi ši tema labai jautri, niekas garsiai nepasisako, nes bijo, kad kils nepasitenkinimas. Bijo kritikos, kad sakys, jog žmogus yra šalininkas atskirties. Bet ta atskirtis dar labiau didės, jeigu šalia tų vaikų nebus profesionalių pedagogų, turinčių specialų išsilavinimą. Vien kažkokių seminarų ir kursų nepakaks.
Mes neturime reikiamo skaičiaus specialistų, kurie geba ir yra parengti dirbti su poreikių turinčiais vaikais. Su lengvesnio pobūdžio specialiaisiais mokytojais mokytojai moka, geba dirbti – čia viskas gerai. Bet su labai dideliais specialiaisiais poreikiais, reikia kitokių specialistų. Tad iššūkių bus labai nemažai. Kaip su tuo dorosimės – didelis klausimas. Nes dirbant su sunkiais poreikiais reikia specialaus išsilavinimo, ne tik kursų išklausymo“, – sako I. Baranauskienė.
D. Mockus pažymi, kad nėra garantijų, kad ir visi studentai, kurie paskatinti, įstojo į specialiosios pedagogikos studijas, baigs ir baigę ateis dirbti į mokyklas.
„Ir mes kalbame net ne apie padėjėjus, bet apie specialistus. Padėjėjai nėra specialistai, jie yra tiesiog pagalbininkai. Mes kalbame apie logopedus, apie specialiuosius pedagogus. Štai šitų specialistų trūksta, kurių parengimas nėra paprastas. O mokytojo padėjėjas gali padėti judėti. Įsivaizduokite, ar mokytojo padėjėjas, jei jis neturi pedagoginio išsilavinimo, ar jis gali pamokoje kažką padėti ugdyme? Padėti, kaip spręsti vieną ar kitą užduotį, kaip susikoncentruoti, kaip motyvuoti vaiką. Tai čia gelbėjimosi šiaudas yra tik mokyklų direktorių susivokimas. Jie pritraukia buvusius mokytojus, kurie išėjo į pensiją dirbti mokytojo padėjėjais.
Va tokie asmenys gaudami pensiją dar sutinka gauti tą kuklų padėjėjo darbo užmokestį, bet savo kompetencijas jie turi kaip mokytojai. Perspektyvoje turėtų galvoti apie antrą mokytoją. Ne padėjėjas, o mokytoją su tinkama kvalifikacija, kompetencijomis. Kad jeigu klasėje yra du, trys, keturi specialiųjų poreikių turintys vaikais, klasėje turėtų būti antras mokytojas, o ne padėjėjas. Tada mes galėtume tikėtis to įtraukties sėkmingumo“, – sako D. Mockus.
Anot ministerijos, nuo šių metų pavasario bus pradedamos įgyvendinti ir nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, skirtos gerinti pedagoginių darbuotojų įgūdžius, tame tarpe – ir reikalingus vykdyti įtraukųjį ugdymą. Šiose programose bus svarbus praktinio mokymosi elementas, o pedagogų dalyvavimas jose bus finansuojamas valstybės lėšomis.
Taip pat vykdomos kitos specializacijos įgijimo studijų programos pedagogo kvalifikaciją turintiems asmenims. Jose dalyvaujantys mokytojai gali įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo ar surdopedagogo kompetencijų. Jau 2022 metais studijas pradėjo 250 asmenų, artimiausius kelerius metus kasmet planuojama finansavimą skirti tokiam pačiam skaičiui žmonių.
Rengiamos ir metodinės priemonės: parengtas specialiųjų mokymo priemonių katalogas, kuris prieinamas švietimo portale emokykla.lt. Taip pat paruoštos atnaujinto ugdymo turinio programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams rekomendacijos ir parengta beveik 100 savivaldybių konsultantų, padėsiančių šias programas pritaikyti.
Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 mokinių įvairovei atvirų klasių. Po išbandymo numatoma nuosekli tokių klasių plėtra visoje Lietuvoje. Šiuo metu rengiami trys ugdymo organizavimo atvirose klasėse modeliai, kuriuos mokyklos galės išsibandyti.
ŠMSM: įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas
Įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas ir nė viena pasaulio šalis nėra pasiekusi visiškos įtraukties, teigia ŠMSM.
„Tai nuolatinis kaitos ir vertybinis procesas, apimantis požiūrio, ugdymo turinio, mokymo metodų, ugdymo organizavimo keitimą ir modifikavimą, kad visiems būtų suteikiama lygiavertė ir aktyvi mokymosi patirtis, užtikrinama prieinama aplinka“, – komentuoja ministerijos atstovai.
Jie taip pat pažymi, kad mokykloms įtraukus ugdymas nėra naujiena, nes dar 1991 m. Švietimo įstatymu buvo nustatyta, kad mokiniai, turintys, specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse. O 2020 m. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įtvirtino tai, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos neturės pagrindo atsisakyti priimti mokytis mokinio tik dėl jo turimų specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Jau ir dabar beveik 90 proc. mokinių, turinčių SUP, mokosi bendrosios paskirties klasėse. Todėl svarbu pastebėti, kad vykdomi pokyčiai yra nukreipti ir į mokyklų bendruomenių gebėjimų ugdyti jau jose esančius mokinius stiprinimą“, – nurodoma.
„Mokykloms teikiama pagalba ir dabar, jos ją gaus ir toliau per ateinančius metus. Konsultuodamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų rekomendacijas, ministerija parengė pagrindines įtraukiojo ugdymo plėtos kryptis ir suplanavo pagrindinius darbus bei finansavimą iki 2029 m. Pagrindinis tikslas – švietimo pagalba kuo arčiau mokinio ir mokytojo. Siekiama, kad švietimo pagalbos specialistai daugiau dirbtų klasėse, ne tik savo kabinetuose.
Bus stiprinamos pedagoginės psichologinės tarnybos, kurios vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir teikia rekomendacijas mokykloms. Iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti“, – priduriama.
Lėšų švietimo pagalbai, įtraukiajam ugdymui stiprinti skirta ir ankstesniais metais. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo vos 62 mln. Eur, o 2022 m. švietimo pagalbai apskaičiuotos lėšos siekė jau 112 mln. Eur, 2023 m. – 136 mln. Eur.
Per artimiausią laikotarpį, iki kitų mokslo metų pradžios, savivaldybėse planuojama įsteigti iki 10 regioninių specialiojo ugdymo centrų, kurių tikslas – skatinti įtraukųjį ugdymą priskirtame regione, padėti regiono mokyklų bendruomenėms praktikoje taikyti įtraukties švietime principą, skleisti įtraukiojo ugdymo inovacijas regiono mokyklose. Regioninių centrų specialistai dirbs ne tik pačiuose centruose, jie vyks ir į konsultacijų prašančias mokyklas.
„Centrai taip pat rūpinsis mokyklų vadovų, pedagoginių darbuotojų, mokytojų, jų padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuos mokytojus ir tėvus dėl ugdymo turinio pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo(si) metodų, priemonių, aplinkos pritaikymo ir kt.
Šie centrai steigiami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Jie ne tik konsultuos mokyklas, bet ir toliau ugdys vaikus, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Norą įsteigti regioninius centrus pareiškė 19 savivaldybių. Mokyklos, tapsiančios regioniniais centrais, bus atrinktos iki šių metų kovo. ŠMSM regioninių centrų infrastruktūrai pritaikyti konsultavimo funkcijoms vykdyti skirs per 5 mln. eurų. Greta regioninių centrų išliks ir dabar savivaldybėse veikiančios pedagoginės psichologinės tarnybos“, – teigia ŠMSM.
ŠMSM pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. eurų mokytojų padėjėjų etatams steigti, šiais mokslo metais – dar 1,8 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų etatams.
Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus (2018 m. jų dirbo 1 783).
