50 metų Ukmergėje gyvenantis menininkas Egidijus Darulis net neįtarė, kad išgirs gyvenimą keičiančią diagnozę – trečios stadijos piktybinis plaučių navikas (adenokarcinoma).
Egidijaus organizme vėžio susiformavimo priežastis nėra aiški, tačiau gydytojai ir pats vyras įtaria, kad vėžines ląsteles galėjo sukelti lazerinis spausdintuvas, kuriuo dailininkas naudojosi beveik 15 metų.
Menininko teigimu, tai vienas iš labiausiai organizmą, kraują bei plaučius teršiančių prietaisų, skleidžiančių kenksmingas medžiagas.
E. Darulis pasakoja, kad vėžio simptomus jautė dar prieš diagnozę, tačiau nežinojo, kad taip organizmas kovoja su agresyvia vėžio forma. Vyras pasakoja, kad serga chroniniu sinusitu, todėl simptomus nurašė ant šios, su dabartine būkle nesusijusios, ligos.
Jaunystėje mane išvežė į kolūkį dirbti šaltyje ir miegojau sename tarybiniame bendrabutyje prie išdaužto lango. Iki šiol turiu problemą su sinusitais – lengvas skersvėjis sukelia galvos skausmą, svaigimą. Esu nualpęs keletą kartų, net ir dirbant pasidarydavo bloga. Tad dėl šių simptomų kaltinau turimą sinusitą“, – išgyvenimais dalijasi vyras.
Šie simptomai išdavė klastingą ligą
Tapytojas pasakoja, kad vieną kartą iš daktaro išgirdo netikėtą žinią – gydytojas pasakė, kad vyras yra išsekęs – tai reiškia, kad auglį savyje nešiojosi ne vienerius metus.
„Atėjus COVID-19 laikotarpiui, 3 metus nesišviečiau plaučių, tad gali būti, jog visą šį laiką auglį nešiojau savo viduje. Jausdavau, kad jei fiziškai padirbu, norisi prigulti ir pailsėti (nebuvo jėgų, bendras silpnumas).
Kartais net ir pjaudamas žolę su vejapjove pavargdavau nuo vairavimo, tad mąstydavau, kad, galbūt, laikausi netaisyklingos mitybos“, – pasakoja vyras.
E. Darulis teigia, kad darbe pasijuto prastai: pakilo temperatūra, tad pagalvojo, kad peršalo, o grįžus namo kosėjo. Vėliau vyras net neįtarė, kad gydytojos reikės prašyti atlikti išsamesnius sveikatos tyrimus.
„Paskambinau daktarei ir pasakiau, kad noriu užsiregistruoti, o ji teigė, jog gali mane pakonsultuoti telefonu. Antrą dieną pajutau, kad sunku kvėpuoti – negalėjau atsikosėti, dusau. Matyt, sujudinau tą vėžį, kuris plaukioja limfoje. Daktarė sakė, kad man virusinis kosulys, tačiau vis tiek išsireikalavau, jog man peršviestų plaučius.
Visiems patariu: jei yra signalas, eik tirtis ir būk nemandagus. Reikia gilintis į sveikatos problemas tol, kol visi įrodymai liudys, jog esi sveikas“, – ragina Egidijus.
Plaučių rentgeno nuotraukoje pamatė dėmę
Vyras pasakoja, kad atėjęs šviestis plaučių, nuotraukoje dešiniame plautyje pats pamatė baltą burbulą. Daktarų paklausus kas ten, Egidijus sulaukė gailių žvilgsnių, tačiau plačiau apie būklę niekas nekomentavo.
„Namo grįžau su nerimu. Ir vėliau gavau atsakymą, kad tai – neaiškios kilmės ir eigos navikas. Padarius kompiuterinę tomografiją, sužinojau, kad tai yra auglys.
O vėliau važiavau į vėžio institutą, kur darė tyrimą. Tačiau tyrimas taip pat buvo sudėtingas, nes jį darant, aš tiesiog nualpau. Man buvo trumpam sustojusi širdis ir kvėpavimas.
Prabudau su pajungtu deguonimi, o daktarai kalbėjo, kad tuo metu nesąmoningas buvau dešimt minučių“, – išgyvenimais dalijasi tapytojas.
Operacijos metu pavyko išpjauti auglį
Vyras pasakoja, kad mintys apie operaciją sukėlė nemažai nerimo. Tačiau Egidijaus operacija pavyko – pjaunant auglį ir šalia esamus vėžio židinius, pavyko tai padaryti nejudinant šonkaulių.
„Sakyti, kad nebijai chemoterapijos ar operacijos – melas sau. Aš nesu turėjęs rimtos operacijos, neskaitant vaikystėje operuoto apendicito.
Po operacijos supratau, kad nereikėjo bijoti. Daktarais ir medicina tikrai reikia pasitikėti. Operacijos metu nereikėjo judinti šonkaulių, jie liko visiškai sveiki, tad po 8 dienų visiškai nebeliko skausmo.
Po operacijos ir atliktos biopsijos sužinojau, kad mano diagnozė – trečios stadijos plaučių vėžys. Mano brolis yra dirbęs onkologijos reabilitaciniame centre, tad jis ramino, kad viskas bus gerai“, – išgyvenimais dalijasi vyras.
E. Darulis pasakoja, kad po neseniai baigtų chemoterapijos ir švitinimo kursų, jautėsi itin prastai, neteko 14 kilogramų, susidūrė su kitais sveikatos iššūkiais.
„Po chemoterapijos kurso man išdegė stemplė – kurį laiką negalėjau valgyti ar atsigerti vandens. Mane pykino, dažnai vėmiau – galvojau, kad gali baigtis blogai. Praradau savo plaukus, man nutrupėjo dantys, suskilinėjo nagai.
Po dviejų mėnesių atsigavau. Kaip dabar pamenu, kai su džiugia nuotaika skambinau žmonai ir pranešiau, kad pagaliau pavyko suvalgyti trintą avižų košę“, – prisimena Egidijus.
Sunkiausia – suprasti kaip sunku artimiesiems
Paklausus, kas sunkiausia, einant sudėtingu gydymosi nuo šios ligos keliu, E. Darulis atsako, kad tai – baimė dėl artimųjų, kurie gali likti vieni.
„Žmonėms sakydavau, kad turiu labai gerą intuiciją ir esu smalsus. Jei aš gyvenčiau vadovaudamasis ta intuicija ir būčiau išsityręs anksčiau, galbūt dabar nesirgčiau vėžiu.
Kai gydžiausi, didžiausią baimę jaučiau dėl artimųjų, kuriems atvažiavus manęs aplankyti, matydavau jų akyse mirties baimę. Tuomet ir aš prisigalvoju visokių liūdnų scenarijų.
Atvirumas su artimaisiais yra labai svarbus, tačiau viską reikia pasakyti jautriai. O artimieji irgi turi suvokti, kaip sunku sergančiajam. <…> Tada serga visa šeima“, – išgyvenimais dalijasi E. Darulis.
