Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama.
Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus.
Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato. O jei nuosavas kiemas – nedidelis ir tokio atstumo laikytis nėra galimybių, dešreles tenka keptis keptuvėje.
Taip nutiko ir vienam iš skaitytojų – šašlykinėje kūrenant anglis atvyko ne tik gaisrinė, bet ir pareigūnai. Dėl galimo gaisro pavojaus anglis teko gesinti vandens kibirais.
Galvojo, kad gaisras – pas kaimynus
Kaunietis Artūras (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tv3.lt žurnalistams papasakojo komišką situaciją su šašlykine.
Jis nurodė, kad savaitgalį su draugais susirinko jo nuosavame kieme, atsivežė dešrelių, šašlykų ir užkūrė kepsninę. Skaitytojas pabrėžė, kad tą darė ne pirmą ir ne dešimtą kartą – mėsos kepimas jo aptvertame kieme yra įprastas dalykas.
„Sėdėjome lauke prie stalo ir gatvėje pamatėme gaisrinę. Subėgom pažiūrėti, gal pas kaimynus gaisras? Po poros minučių iš gaisrininkų mašinos išlipę ugniagesiai priėjo prie mūsų. Mes nustebome. „Čia dėl mūsų atvažiavot?“ – klausiam. Jie atsakė teigiamai.
Pasirodo, degančios anglys paprastoje šašlykinėje kelia gaisro pavojų, yra per arti tvoros, namo ar medžio. Mano kiemas nedidelis, traukti jos jau nėra kur, tad pastatyta toliausiai nuo visko. Ugniagesiai liepė gesint. Užpylėme visą kibirą vandens, ugnies jau seniausiai nebėra, o jie liepė dar nešti ir pilti“, – prisimena kaunietis.
Jo teigimu, gaisrininkai buvo nusiteikę itin rimtai ir griežtai, lyg šašlykinė būtų užkurta degalinės vidury ir gaisro pavojus būtų be galo didelis.
Anot Artūro, gaisrininkai paprašė jo asmens dokumento, stovėjo ten, kol anglys jau plūduriavo vandenyje, ir galiausiai išvažiavo.
Tačiau po valandos prie kiemo vartų pasirodė ir policija – vėl dėl to paties.
„Buvo tikrai komiška situacija. Laužas – jau seniai užgesintas, dešreles kepėmės keptuvėje – viską reikėjo paaiškinti dar ir policijai. Keisčiausia tai, kad savo kieme šašlykinę kūriau daugybę kartų ir tik po daug metų pasirodo, kad to daryti aš negaliu.
Tai reiškia, kad savo nuosavame kieme niekad nebegalėsiu keptis šašlykų, nes neva užsidegs namas? O jei kepsiu gatvėje, laikydamasis tinkamo atstumo nuo savo tvoros, ar taip tiks? – juokėsi vyriškis.
Turi būti nearčiau kaip 6 metrai nuo pastato
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2022 m. atvirosiose teritorijose dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi kilo 594 gaisrai.
Pasak departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Kukienės, šiemet tokių gaisrų ugniagesiai jau skubėjo gesinti 438 kartus.
Ji nurodė, kad dalis šių gaisrų yra ir dėl užsidegusių kepsninių ar šašlykinių. Vis tik, kiek tiksliai gaisrų kilo būtent dėl jų, pašnekovė nurodyti negalėjo, nes tokia statistika – nekaupiama.
Pašnekovė įvardijo, kad, pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
S. Kukienės aiškinimu, kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato.
Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
Departamento atstovė pabrėžė, kad kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).
Įspėja ir dėl degiojo skysčio
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko.
Jeigu skysčio užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Anot pašnekovės, degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto.
Tačiau svarbiausia neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Prieš išpilant anglis, parą reikėtų palaukti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros.
Baigus kepti būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, – dėstė atstovė.
Ji paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje.
S. Kukienės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
Užsidegę miškai, malkinės ir stogai
Policija ir Kauno savivaldybė atvejo nekomentavo.
Vis tik Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Ji nurodė, kad už šių taisyklių nesilaikymą, gyventojai gali gauti baudą, kurios dydis siekia nuo 20 iki 140 eurų. O, jeigu nusižengimas bus padarytas pakartotinai, bauda jau sieks 140–600 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė įvardijo, kad šiemet Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos.
Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė.
O pernai nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis.
