Mokesčių ir įmokų pavidalu gyventojai skiria nemažą dalį savo algų tam, kad valdininkams ir tarnautojams būtų mokamas darbo užmokestis.
Pagal apibrėžimą, jie turėtų tarnauti žmonėms. Tačiau taip būna toli gražu ne visada. Bent jau taip mano su rimtais keblumais susidūrę gyventojai.
Jie piktinasi, kad, net ir praradę sveikatą negauna nė cento, o yra vaikomi ar net verčiami skristi į kitą šalį ieškoti dokumentų, kurių reikalauja tarnautojai.
Šie teisinasi negalintys padėti dėl to, kad negauna reikiamos informacijos iš kitų valstybių.
Iš „Sodros“ negauna nė cento
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Skaitytojas Kęstutis. Jis piktinosi, kad po sunkios operacijos liko be pinigų, nors, jo įsitikinimu, „Sodra“ juos turėtų mokėti.
„Nebežinau kur kreiptis, nes 20 mėnesių „Sodra“ negeba susisiekti su Norvegija ir Nyderlandais dėl mano stažo patvirtinimo.
Buvau po sudėtingos širdies operacijos neįgalus ir iš „Sodros“ negavau nei cento neįgalumo arba šalpos išmokos“, – pasakojo skaitytojas.
Jis guodėsi negalintis išspręsti reikalų su „Sodra“, kuri esą nuolat atrašanti, kad siunčia paklausimus į kitas valstybes, bet atsakymo negauna.
„Aš siunčiu paprastu paštu ir gaunu atsakymus, bet „Sodra“ užsispyrusi klausia el. paštu ir mane informuoja, kad atsakymo negauna.
Kaip atrodo ar Lietuvoje normalu žmogų palikti be pajamų ir po sunkios ligos varyti dirbti, kad turėtų pragyvenimui, nes institucijos nesugeba dirbti savo darbo?“ – retoriškai klausė Kęstutis.
Jis tikino savo kasmetinį deklaruotą darbo Norvegijoje stažo patvirtinimą seniai pristatęs į „Sodros“ Šilalės skyrių.
„Bet jie sako neturintys arba laukiantys tiesiog laiško iš Norvegijos. Pastarąjį kartą pasiūlė nuskristi į Norvegiją ir juos atvežti pačiam.
Paskutinį kartą siunčiau registruotus laiškus į Norvegiją ir Nyderlandus su prašymu atsiųsti dokumentų kopijas man asmeniškai ir į Lietuvos „Sodrą“, bet kol kas – nieko. Gal galite paviešinti problemą“, – vylėsi skaitytojas.
Išnagrinės prašymą kitais metais
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič patvirtino, kad šiuo atveju žmogus pateikė prašymą skirti negalios/netekto darbingumo pensiją dar 2023 m. vasario 8 d., kartu nurodęs, kad turi darbo stažo Norvegijoje ir Nyderlanduose.
„Lietuvoje jo darbo stažas siekia 2,7 metų, o reikalaujamas minimalus stažas netekto darbingumo pensijai skirti šiuo atveju yra 8,5 metų. Todėl būtinai reikia stažo patvirtinimo iš Norvegijos ir Nyderlandų, kad visose šalyse įgytas stažas būtų susumuotas ir Lietuva galėtų skirti negalios pensiją“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Pasak jos, „Sodra“ išsiuntė asmens prašymą ir reikiamas pažymas užsienio kompetentingoms įstaigoms 2023 m. kovo 2 d.
Esą Norvegijos kompetentingai įstaigai paprašius, 2023 m. balandžio mėnesį buvo pateikti papildomi duomenys. Nuo to laiko „Sodra“ negavo duomenų iš užsienio institucijų.
Nuo prašymo padavimo dienos „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius išsiuntė Norvegijos ir Nyderlandų kompetentingoms institucijoms 8 priminimus.
2024 m. vasario 26 d. iš Norvegijos kompetentingos įstaigos gauta žinutė, kad atvejis bus išnagrinėtas iki 2025 m. birželio 21 d.
Nyderlandų kompetentinga įstaiga 2024 m. gegužės 30 d. atsiuntė sprendimą neskirti negalios/netekto darbingumo pensijos, tačiau stažo pažymos nepateikė.
„Sodros“ Užsienio išmokų skyrius 2024 birželį dar kartą išsiuntė užklausą Norvegijos ir Nyderlandų kompetentingoms įstaigoms dėl stažo pažymos pateikimo, kadangi be šio dokumento ir duomenų negalima paskirti negalios pensijos Lietuvoje“, – informavo M. Kozič.
Ji atkreipė dėmesį, kad apsikeitimas informacija tarp institucijų vyksta per Elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (EESSI).
„Tai saugus, Europos sąjungos reglamentuose numatytas būdas vykdyti duomenų perdavimą tarp Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos kompetentingų įstaigų.
Jei žmogus kažkokiu būdu gautų ir pateiktų užsienio valstybės kompetentingos įstaigos išduotus popierinius dokumentus, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius negalėtų jais remiantis priimti sprendimo dėl pensijos skyrimo, kadangi duomenys tarp šalių turi būti perduodami per EESSI sistemą“, – nurodė „Sodros“ atstovė.
Kaip skaičiuojamas stažas užsienyje
Kaip paaiškino M. Kozič, kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau ES teritorijoje yra taikomi reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga.
„Žmonėms, įgijusiems stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, ar Šveicarijoje, skiriant pensiją Lietuvoje vadovaujamasi ne tik Pensijų įstatymu, bet ir ES teisės aktais.
Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
Ji pateikė ir pavyzdį. Pavyzdžiui, žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir 20 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje – tai yra bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo.
Tačiau kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją tik už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 10 metų, Ispanija už 20 metų.
Pasak M. Kozič, asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, arba nori gauti netekto darbingumo pensiją, pildydamas prašymą gauti pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje.
Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės.
Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad galėtų paspartinti šį procesą ar paskatinti užsienio kolegas greičiau teikti informaciją. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą.
