Beveik 10 eurų už šaltibarščius ar maždaug 20 eurų už šašlyką – taip kai kur išaugusios kainos jau nebestebina daugumos atostogaujančiųjų Palangoje. Pernai restoranų sektoriaus apyvarta pasiekė daugiau nei milijardą eurų, o pelnas tris keturis kartus didesnis nei 2021 metais.
Nors Palangoje vasara jau beveik įpusėjo, pasigirti dideliu klientų antplūdžiu restoranai dar negali. Neva poilsiautojai dažniau į restoranus užsuka ne pavalgyti, o į meniu pasižiūrėti. O kas valgo – neišlaidauja.
„Akivaizdžiai jaučiasi, kad žmonės šiek tiek taupo. Kad žmonės renkasi tuos eilinius ir kasdieninius mūsų patiekalus ir šiaip žmonių mažiau. Vidutiniškai skaičiuojant, žmogus išleidžia apie 20 eurų“, – sako „Žuvinės“ savininkė Rūta Sakalauskienė.
Restorano vadovė aiškina, kad ir kainų pernelyg nedidino, nors infliacija buvo rekordinė. Ir tai esą darė vien dėl to, kad neatbaidytų klientų. O dienos pietų kaina tokia pati, kaip ir prieš trejus metus.
„11.90 euro kainavo prieš tris metus, pernai tiek pat ir šiemet tiek pat. Jau galvojame, kad čia viskas gerėja, gyvenimas, kelsime kainas, viskas brangsta. Bet pasižiūrime į rinką, pasižiūrime į žmones ir suprantame, kad nereikia daryti klaidų“, – pabrėžia R. Sakalauskienė.
Tačiau kainas tokias pačias kaip pernai, pasirodo, išlaikė tikrai ne visi. Štai kai kurie restoranai už kiaulienos šašlyką prašo 17-os eurų. Už kijevo kotletą – 8 eurų. Vis dėlto nemažai restoranų jų prieigose skelbia ne kainas, o kokius patiekalus siūlo.
Kalbinti žmonės pripažįsta, kad sukilusios patiekalų ir pramogų kainos Palangos kurorte jiems visai ne prie širdies:
„Nu, alkoholinių kokteilių kainos… Nelabai adekvačios. 15 eurų už kokteilį. Už taurę“.
„Po 15 eurų sumokėjome už apžvalgos ratą. 3 kartus apsuko už 15 eurų. Daug…“.
„Gaminame patys namie“.
Nors tarp kalbintų poilsiautojų pasitaiko tų, kurie už šaltibarščius negaili ir 7 eurų. Kaip sako patys – juk atostogos:
„Laisvai. Nu, jeigu aš vienai dienai atvažiuoju, tai ką man…“.
„Palyginus visumoje kainos nedidelės. Nėra didelės. Sako, be dvidešimt eurų nepavalgysi. Deja, taip nėra“.
„Mes iš kaimo, kainų neskaičiuojame“.
Tačiau nors vieniems verslininkams pelnai vis dar nedideli ir poilsiautojų išbrangusiose kavinėse nedaug, bendrai visas maitinimo sektorius išgyvena tikrą renesansą. Per praėjusius metus maitinimo ir apgyvendinimo sektorius uždirbo tris kartus didesnį pelną nei 2021 metais. Pelnai auga ir šiemet.
„Ir sektorius atsigauna, vienareikšmiškai. Bet, žinot, ir darbuotojų atlyginimai, imant 2019 metų pirmą ketvirtį ir 2023 metų pirmą ketvirtį pakilo 47 procentais“, – sako viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Tik pelnai ir apyvartos auga ne visur vienodai.
„Mūsų apyvarta kilo 20 procentų. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad 2021 metais mes nedirbome“, – primena „Žuvinės“ savininkė.
Kad nederėtų lyginti 2021 ir 2022 metų, tikina ir kiti restoranai. Mat 2021 metais Lietuva išgyveno pandemiją, dalis verslų apskritai neveikė arba išsilaikė tik padedant valstybei.
„Tai buvo visiškai iškreipta rinka, buvo pagalba darbuotojams, sumažinti mokesčiai. Mes daugiau lyginame su 2019 metais“, – pabrėžia E. Šiškauskienė.
Tačiau, nepaisant to, restoranų asociacija pripažįsta, kad šalies maitinimo sektorius sparčiai atsigauna. Didelius pelnus restoranai susikrovė vien dėl pratęstos PVM lengvatos maitinimo įstaigoms.
„Naujų įmonių, lyginant su 2019 metais, skaičius išaugo tūkstančiais. Nuo 4500 iki 6850. Apyvartos vien per 2023 metų pirmą ketvirtį pakilo 85 procentais“, – sako E. Šiškauskienė.
Keliasdešimt restoranų ir kavinių valdantis „Amber Food“ vadovas sako, kad dabar jo restoranai po truputį susigrąžina senuosius klientus.
„Restoranai atsigavę ir tas atsigavimas toliau vyksta. Ir jei mes toliau gyventume kaip visa Europa, tai ir perspektyvos būtų labai neblogos“, – sako „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Tik restoranų tinklo vadovas pripažįsta, kad patiekalų kainas kėlė ir ne po dešimt procentų. Esą kainas didinti buvo dėl ko.
„Mes skaičiuojame, kad augimas yra 32-33 procentai, iš jų 20 procentų yra infliacija ir dar 12 procentų iš šešėlio ištraukta“, – teigia G. Balnis.
„Kai kam kainų nepakėlėme visai. Alkoholiui – 7 procentais, kai kuriam maistui – iki 10 proc., bet ne visam“, – sako R. Sakalauskienė.
Viešbučių ir restoranų asociacija nerimauja, kad liepos viduryje pasibaigus lengvatinio PVM tarifo galiojimui, maitinimo sektorius tokio didelio augimo jau nepatirs.