„Mes faktiškai metame iššūkį Norvegijai“, – išvydęs apgyvendinimo pasiūlymą namelyje miškų apsuptyje Lietuvoje už 260 eurų naujienų portalui tv3.lt kalbėjo žurnalistas, rašytojas Liudas Dapkus. Kelionių entuziastas palygino lapkričio savaitgalio apgyvendinimo kainas Balio saloje, Italijoje ir Lietuvoje. Skirtumai – pribloškiantys.
Pabėgti iš miesto į atokų namelį už 260 eurų nakčiai dviem asmenims siūloma Rytų Lietuvoje.
Kaip rašoma apgyvendinimo vietos svetainėje, už šią kainą siūlomi nameliai „įrengti su visais patogumais, o lauke galima naudotis kepsnine/laužaviete bei iešmais, grotelėmis. Malkomis“.
Tiesa, už papildomas paslaugas ir maitinimą teks sumokėti ir daugiau.
„Nameliai turi ofūro vonias terasoje, kuriomis galite mėgautis visą vakarą. Vonia yra papildoma, mokama paslauga“, – nurodoma internetiniame puslapyje.
Didelės kainos toli gražu neatbaido gyventojų – ten užimtumas didelis. Spalio mėnesį laisvų namelių liko nedaug, Lapkričio 1-ąją viskas rezervuota.
Vis tik L. Dapkus sako, kad keli šimtai eurų už nakvynę Lietuvoje yra sunkiai suvokiama kaina.
„Man atrodo, kad 260 eurų už namuką su standartiniais baldais ir kubilą yra šiek tiek per daug. Bet gal kažkam atrodo, kad čia, Lietuvoje, yra tiesiog niekai, ir galima už kelias dienas pusę tūkstančio eurų sumokėti“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė kelionių entuziastas.
Pašnekovas pasidalino, kad šią vasarą jam teko viešėti Norvegijos šiaurėje, kur už apgyvendinimo vietą su maitinimu, baseinu ant stogo ir geru vaizdu mokėjo 120 eurų.
„Mes faktiškai metame iššūkį Norvegijai, kuri nėra masinio turizmo valstybė, o kainomis – viena pasiturinčių žmonių pasaulyje“, – nurodė jis.
Lietuvoje brangiau nei Balyje ar prie Komo ežero Italijoje
L. Dapkus socialiniame tinkle feisbuke taip pat palygino ir lapkričio savaitgalių apgyvendinimo kainas turistų pamėgtoje Balio saloje ir šalia Komo ežero Italijoje. Skirtumai – pribloškiantys.
„Lietuva brangi. Viršuje – jaukus viešbutis Ulun – jis yra Balio saloje, Ubude. 42 kv. metrų kambarys su pusryčiais ir vaizdu į lietaus mišką ir ryžių terasas. Kaina lapkritį – 85 eurai už naktį. Kaip Indonezijai – nepigu.
Kairėje – viešbutis Locanda Sant’ Ana ant Komo ežero kranto Italijoje. Kaina lapkritį 110 eurų už naktį su pusryčiais. Kainos ir kokybės santykis. O štai dešinėje – namelis krūmuose kažkur Rytų Lietuvoje. Nei vaizdų, nei kvapų. Etnografinė sensorinė deprivacija. Lapkričio savaitgalį už vieną naktį iš jūsų paprašys 260 eurų, ir tai toli gražu – ne brangiausia, ką galime pasiūlyti savo šalyje – viso keliaujančio pasaulio traukos centre.
Todėl visai nestebina žinia, kad užsidaro legendinė Esperanza – tas pasiutusiai brangus širdžiai ir piniginei lietuviško kaimo idilės etalonas“, – savo įžvalgomis pasidalino kelionių ekspertas.
Tailande ir Italijoje vyrauja masės ekonomika, todėl šių šalių turizmas ir gali pasiūlyti geresnes kainas nei Lietuvoje. Tačiau, jei vartotojas palygintų, ką už tam tikras sumas gauna šiose valstybėse ir Lietuvoje, kai kurios ribos gali peržengti ir sveiko proto ribas, naujienų portalui tv3.lt kalbėjo L. Dapkus.
„Mes nei straipsniais, nei įrašais neskatiname kainų reguliavimų. <…> Pavyzdžiui, Islandijoje yra tradicija valgyti pūdytą ryklį, kuris pagal dvoką yra pirmoje-antroje vietoje pasaulyje. Kažkam patinka, tai moka už indelį 60-70 eurų. <…> Tai pas mus galbūt patinka tankmėje žiūrėti į medį lietuvišką ir mokėti norvegiškas kainas. Tai aš tikrai gerbiu pasirinkimą ir teisę visų. Bet kodėl mes renkamės? Čia ir kovidas iš dalies prisidėjo, nes tas keliavimas ne visiems tinka, atrodo grėsmingas“, – nurodo jis.
Anot L. Dapkaus, akivaizdu, kad Lietuva tampa brangiai kainuojančių paslaugų, bet „ne visai aukšto pragyvenimo lygio šalimi“.
Izgorodinas: jei kaina būtų per aukšta, gyventojai paslaugos nepirktų
Poilsio kainas Lietuvoje įvertino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Anot jo, jei žmonės pasiruošę mokėti 260 eurų už nakvynę, viskas yra normalu, nes kainą nustato pasiūlos pusė.
„Konkurencija šiame sektoriuje yra labai didelė. Manau, kad žmonės, jeigu jiems netinka kaina arba mato, kad yra netinkamas kainos ir kokybės santykis, jie turi nemažai variantų pasirinkti kažkokį alternatyvų variantą. Sunku pasakyti, ar ta kaina adekvati, ar ne, bet jeigu ta įstaiga turi ganėtinai aukštą užimtumą, matyt, kad jie turi išskirtinį aptarnavimą, gerą vaizdą, unikalią atmosferą.
Jeigu kaina būtų per aukšta ar paslauga visiškai vartotojams netiktų, jie tiesiog neturėtų užimtumo. Jie turėtų arba mažinti kainą arba galvoti apie kažkokias kitas paslaugas“, – nurodė jis.
„Tiesiog reikia pripažinti, kad mes tampame pakankamai išsivysčiusia eurozonos valstybe su ganėtinai aukštu BVP. Kaip ir normalu, kad augant mūsų išsivystymo lygiui kainos tampa panašios į Vakarų Europos kainas“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Sako, kad šią vietą renkasi tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai
„Atokampis Boutique SPA & Resort“ marketingo atstovė Ieva Piratienė paaiškino, kad kainos šioje apgyvendinimo įstaigoje svyruoja nuo 140 eurų darbo dienomis ir 260 eurų savaitgaliais ir švenčių dienomis. Kiek tiksliai kainuos paslauga, priklausys nuo pasirinktų namelių.
Ar kaina didelė – vertinti gyventojams. Tačiau akivaizdu, kad užimtumas nakvynę siūlančioje įstaigoje yra didelis. Rezervacijos lapkričio mėnesiui suaktyvėjo jau prieš mėnesį.
„Žmonės rezervuojasi. Ir lapkričio pradžioje nemenkai“, – nurodė I. Piraitienė.
„Ankstesniais metais dėl visų ekonominių pandeminių situacijų būdavo dar šiek tiek iš anksčiau, bet dabar pastebime pasikeitusį kliento užsakymo terminą. Rezervuojasi daugiau paskutinę minutę, bet kartas ir prieš gerą mėnesį“, – pridūrė ji.
Kaip ir minima aukščiau, rezervuodamas namelį žmogus gauna apartamentus su atskira poilsio ir lauko erdve. Lauko erdvėje yra pastatyta kepsninė, kur žmogus gali išsikepti maistą, užsikurti laužą.
„Jeigu jis nori papildomų SPA procedūrų, maitinimo paslaugos, reikėtų papildomai mokėti. Kaina atitinkamai priklauso nuo to, ką jau norima rezervuoti“, – patvirtino „Atokampis Boutique SPA & Resort“ atstovė.
Ši apgyvendinimo įstaiga sulaukia ne tik lietuvių, bet ir apie 10-15 procentų sudaro užsienio turistai.
Lapkritį – kainų šuolis
Nespėjusiems pailsėti vasarą ar artėjančios šventinės nedarbo dienos taps puikia galimybe prasitęsti atostogas. Lapkričio 1 ir 2 dienos – būsimi laisvadieniai, todėl pasiėmus vieną atostogų dieną, galima susiplanuoti net 5 dienas trunkančias atostogas.
Tiesa, norintiems atostogauti sutaupyti gali tekti sektis sunkiai. Lapkričio mėnesį fiksuojamas spartus apgyvendinimo paslaugų kainų augimas.
O to priežastys yra kelios. Pirmoji – paskutinysis rudens mėnuo – vaikų atostogų metas. Šeimos renkasi vieną ar kelias savaites paatostogauti, kai vaikai neina į ugdymo įstaigas.
„Tai yra globalus dalykas. Vis tik didėja ir kainos kelionėms į užsienį, todėl tai ne tik Lietuvos klausimas. Ir toks sezoniškumas būna kelis kartus metuose. Kai vaikai eina atostogų, tiesiog visi nori tuo metu atostogauti, ir jeigu iš anksto nepasitvirtino savo atostogų prieš du-tris mėnesius, jiems teks sumokėti daugiau, nes natūralu, kad norinčiųjų [atostogauti] yra daugiau“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Keliskart išaugusios apgyvendinimo paslaugų sektoriaus kainos ilgųjų savaitgalių ar švenčių metu toli gražu nėra susijusios su trumpu vasaros sezonu Lietuvoje. Jas lemia paklausos ir pasiūlos santykis, kuomet gyventojai nori gauti kuo geresnę paslaugą kuo žemesne kaina, o verslininkai – ją suteikti kuo įmanoma brangiau.
„Jeigu [apgyvendinimo įstaiga] vis dar turi laisvų vietų, o į jas pretenduoja penkios-šešios šeimos, tai plotas bus parduotas brangiau. Ir tai yra visiškai natūralu. Tai tiesiog europiniuose kurortuose, kad prie ir Komo ežero [Italijoje], vietų, kurios gali priimti svečių, yra tiek daug, kad tas kainų pokytis nėra didelis.
Bet jeigu išsirinktume išskirtinę vietą, kur yra labai ribotas plotas, labai ribotas žmonių patekimas, kaip yra Lietuvoje, tai kainos svyruos didesnėje amplitudėje. Kuo yra didesnė erdvė, kur konkurencija yra didesnė, tuo svyravimas yra mažesnis“, – nurodo M. Dubnikovas.
Kas lemia turizmo sektoriaus kainų pokyčius?
Ekonomistas A. Izgorodinas išskiria ir tris pagrindinius turizmo sektoriaus kainų pokytį lemiančius veiksnius – augantį pragyvenimo lygį, antiinfliacines priemones ir energetikos kainas.
„Pagal atlyginimų augimo parametrą Lietuva labai išsiskiria iš kitų Europos. Pas mus nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios kasmet atlyginimai auga vidutiniškai 10 procentų. Manau, ne išimtis ir turizmų ir viešbučių sektorius, kuriame iš vienos pusės jaučiamas vartojimo augimas, iš kitos – darbuotojų trūkumas.
Tai lėmė, kad atlyginimai šiame sektoriuje išaugo. Spartus atlyginimų augimas reiškia, kad restoranai ir turizmo paslaugos teikiančios įmonės turi atitinkamai ir savo galutinius įkainius“, – sako A. Izgorodinas.
Jam antrina ir M. Dubnikovas: „Vargu, ar Europoje kur kitur galima pamatyti tokius pokyčius. Ir tai reiškia, kad kainos taip pat didėja, nes tas, kas teikia paslaugą, taip pat turi gauti tam tikrą pajamų dalį. Išlaidos ir sąnaudos poilsiui taip pat didėja. Tai nėra blogas požymis“.
„Supraskime, kad kainų mažėjimas yra blogo gyvenimo požymis. Jeigu kainos pradėtų drastiškai mažėti, galbūt kažkas truputį džiaugtųsi, bet galiausiai tai susivestų į bendro gyvenimo lygio suprastėjimą. Nes kažkas neuždirbtų, o kas neuždirbtų, tas nesamdytų žmonių ir t. t. Tai šiuo atveju pas mus kainos augs, jeigu mes gyvensime vis geriau, kas yra akivaizdu, jos augs tikrai sparčiau negu Italijoje, kurios ekonomika yra įstrigusi. Šiuo atveju Lietuva yra tokiame kelyje, kur lenksime labai daug Vakarų Europos valstybių“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
Skirtingos antiinfliacinės priemonės Lietuvoje ir kitose Europos šalyse lemia kainų augimo skirtumus turizmo sektoriuje.
Pavyzdžiui, Italijoje agresyviau skatinama ekonomika, fokusuojantis ne tik į gyventojus, bet ir įmones. Todėl kainų skirtumai yra mažesni.
Lietuvoje to nėra – didesne antiinfliacinio plano dalimi fokusuojamasi į vartotojus. Tik nuo kitų metų biudžeto startuos priemonės verslui.
„Kitas dalykas – Lietuva tik 30 procentų savo energijos pasigamina pati, o 70 procentų – importuoja. Mes importuojame labai brangią elektros kainą, kuri reiškia, kad įmonėms labai padidėja energetikos sąnaudos, todėl atitinkamai reikia kelti ir paslaugų kainas, įskaitant viešbučių ir restoranų sektorių. Energetika yra priežastis numeris vienas, generuojanti 60-70 procentų kainų augimo. Likę 30 procentų – kainų augimas“, – pasakoja A. Izgorodinas.
Turizmas yra viena iš itin energetikai imlių sričių – energetikos kainų augimas šiam sektoriui daro didelį poveikį jų finansams, todėl manoma, kad paslaugų kainos ir toliau augs.
