Politologas apie iš Izraelio negrįžusį Laurinavičių: „Kiek tai vertingas asmuo?“

Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs Izraelio ir Irano konfliktas kelia nerimą visam pasauliui. Svarstoma, ar į karinę eskalaciją įsitrauks ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors Izraelis tikėjosi sąjungininkų paramos, Vašingtonas kol kas laikosi atsargios pozicijos. Šis konfliktas kelia skandalus ir Lietuvoje – nuo stringančios lietuvių evakuacijos, iki netikėtai iš lėktuvo išlaipinamo politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus.

Apie galimus Izraelio ir Irano konflikto scenarijus, Vakarų veiksmų pasekmes ir M. Laurinavičiaus išlaipinimą ir pargabenimą plačiau TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino politologą Šarūną Liekį.

Pasaulis, užgniaužęs kvapą, laukia, ar amerikiečiai įsitrauks į Irano bombardavimą, kurį pradėjo Izraelis. Ar, jūsų nuomone, tai įvyks? Net jeigu tai įvyktų, ar pavyks sunaikinti tuos Irano bunkerius su branduoliniais objektais? Kai kurie ekspertai sako, kad įsitraukus amerikiečiams bombomis, vien iš oro jų sunaikinti bus neįmanoma. 

Matote, pats konfliktas prasidėjo Izraeliui užpuolus Iraną. Kalbant apie dvigubus ar teisingus standartus, kaip karai yra pradedami, akivaizdu, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Izraeliečiai planavo, kad įsitrauks sąjungininkai, visų pirma, Jungtinės Amerikos Valstijos ir vis dėlto jiems padės. JAV priėmė pakankamai ambivalentišką poziciją Izraelio atžvilgiu, kadangi mato, kad Izraelis branduolinių ginklų neturi.

Nuo 1996 metų Izraelis visą laiką aiškino, kad Iranas turės jau branduolinius ginklus už savaitės, dviejų, trijų, galiausiai, penkių mėnesių. Tačiau nuo to praėjo 30 metų ir nieko nevyksta – niekas nepatvirtina, kad branduoliniai ginklai yra, net ir tarptautinė atominės energetikos agentūra. Dabar stebima situacija ir, jeigu sąjungininkui bus tikrai labai blogai, tada, ko gero, JAV įsikiš ir pakankamai greitai. 

Neseniai buvau vienoje konferencijoje užsienyje, tai kiek kalbėjome, tai gali būti penktadienis, šeštadienis, nežinome, kaip seksis. Mes visą laiką galvojame, kad įsijungia super galia ir turime sėkmės momentą. 

Tačiau vien bombarduodami iš oro amerikiečiai net laukinių genčių hučių Jemene nesugebėjo palaužti. Kaip jie ketina tai padaryti su 90 milijonų gyventojų turinčia Irano valstybe? 

Čia tie patys grėbliai, ant kurių amerikiečiai visą laiką lipa. Nuo 2001 metų visose Vidurio Rytų operacijose vyravo režimų grūtis, buvo tikimasi režimų kaitos, kuri neįvyko. Stabilumo užtikrinti buvo nesugebėta, galų gale traukiamasi, liko daugybė pabėgėlių ir sukurtų karų.

Yra 38 milijonai pabėgėlių. Mes šnekame, kad pas mus pabėgėliai Baltarusijos-Lietuvos sienoje arba Lenkijos-Baltarusijos sienoje, o iš kur jie visi? Ogi iš to regiono, kuris destabilizuotas tų karų. 

Akivaizdu, kad amerikiečiai niekada neturėjo politinės kaitos plano. Jie gali laimėti karą trumpalaikiu laikotarpiu, bet kad pavyktų pasiekti pergalę socioekonominiame fronte, tai yra, įvykdyti transformacijas, ne, jos niekur nevyksta. 

Tačiau net Izraelio smūgius teisinantys ekspertai pripažįsta, kad Iranas turi prisodrinto urano tiek, kad galėtų pasigaminti apie 10 branduolinių bombų dabar ir labai greitai. Jų sunaikinti negalėtų ne tik Izraelio aviacija, bet ir JAV. Kas bus, jeigu amerikiečiai smūgiuos, o Iranas tuo metu gaminsis branduolinį ginklą? Koks scenarijus tokiu atveju? 

Scenarijai yra pakankamai liūdni. Turėtumėme ruoštis ir naftos produktų kainų augimui. Jeigu Ormūzą tikrai uždarys, iraniečiai turi potencialą smogti taikiniams jūroje, tame tarpe JAV lėktuvniešiams. Galime turėti labai rimtas pasekmes, nes dar niekada branduolinis lėktuvnešis nebuvo nuskendęs. Be abejonės, kad vis dėlto Irano žlugimo nenori, visų pirma, Kinija ir Rusija.

Lietuvos valstybė gelbėjo mūsų piliečius, skraidino juos iš saugios valstybės Jordanijos, kaip suprantame, už mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigus. Ar tai normali praktika, kad valstybė sumoka draudimą už žmones, atsidūrusius, turistaujančius kažkur? Kita vertus, kažkas vienas ten liko. Kaip jūs šią istoriją vertinate? 

Situacija pakankamai juokinga, bet žiūrint į kitų valstybių praktiką, pavyzdžiui, Lenkija išvežinėja savo piliečius, nors jų nedaug, pora šimtų. Reikia išskirti, kas yra žmonės, važiuojantys į ekskursiją ir kviečiami, pavyzdžiui, Izraelio užsienio reikalų ministerijos. Jie lyg turėtų būti Izraelio užsienio reikalų ministerijos atsakomybėje. 

Taip pat man nelabai aiški grupė, vadinanti save žurnalistais – kokiu principu jie buvo atrinkti? Nes žurnalistų sąjunga tikrai nedalyvauja juos atrenkant ir kas juos atrinkinėja, kokiu principu grupė buvo suformuota ir galų gale, kada jie atsidūrė Izraelyje, tai tų kviečiančiųjų, vežančiųjų atsakomybė. 

Yra ir šiaip žmonės, pavyzdžiui, moterėlės-piligrimės nuvažiavo pasimelsti ir neturi pinigų sugrįšti, tai valstybė kažkaip turėtų tuos klausimus spręsti. Tačiau šiaip, jeigu važiuoji į ekskursiją, tai yra tavo asmeninės rizikos klausimas.

Mes su jumis rytoj į Nepalą nuvažiuotumėme ir ten įvyktų žemės drebėjimas, aš abejoju, ar mums „Spartaną“ su jumis atsiųstų.

Net po to, kai iš ten, kur vyksta žemės drebėjimas, mus nudangintų į saugią valstybę, ar vis tiek iš visų mokesčių mokėtojų pinigų būtumėme grąžinami į Lietuvą?

Turbūt nebūtumėme, o turėtumėme patys susimokėti arba grįžti. Pagal konsulinę praktiką mes pasirašome raštą, tos šalies ambasada mums sumoka, o mes paskui sumokame Lietuvos valstybei. 

Dabartinės situacijos atveju, ar bus grąžintos lėšos Lietuvos valstybei? 

Reikia sužinoti, nes jeigu vienam asmeniui yra siunčiamas atskiras „Spartano“ lėktuvas, tai man kyla klausimų, kokia kaina yra viso skrydžio ir to asmens? Galų gale, kiek tai vertingas asmuo?

Kuris čia asmuo? 

Tas, kuris pasiliko.

www.tv3.lt

Site Footer