Prabėgo dešimt dienų nuo laiko, kai Vilniuje dingo 15-metis Matas Kalinauskas. Iki šiol dingusio sūnaus ieško mama, taip pat gausus būrys savanorių, ugniagesių gelbėtojų, policija ir kiti. Tiriamos įvairiausios įvykio versijos. Šiuo metu didžiausią skausmą kelia kankinanti nežinomybė.
Pasiteirauti, kaip šiuo metu laikosi Mato mama – nėra lengva. Trūksta žodžių suprasti motinos skausmą, kuri savo mintyse vis ieško atsakymų, kur dingo jos sūnus.
O ir pati Mato paieškose dalyvaujanti mama interviu naujienų portalui tv3.lt neslepia: „Tai tikrai nėra lengva ieškoti ir žiūrėti ar ten [upėje] nėra tavo vaiko. Todėl aš tikrai tikiu, kad jis ne upėje ir prašau dar kartą visuomenės pagalbos.“
Ar turite vilties dar rasti gyvą ir sveiką Matą, ar yra kokių ženklų?
Vienareikšmiškai kuo greičiau surasti jį gyvą, sveiką, aš tuo tikiu ir mano širdis jaučia, kad tikrai jis nėra upėje. Įvairių minčių kyla, tarkime pagrobimai, jeigu mes kalbame apie pusę penkių ryto, tai žinome, kas dabar vyksta visuomenėje, gal tai pagrobimas. Aš tiesiog labai viliuosi, kad policija padės rasti Matą. Savanoriai, Raudonasis Kryžius ir Šaulių sąjunga ir būtent savanoriai civiliai, kas tik gali.
Aš suprantu, kad jie turi savo gyvenimą, turi savo darbus, bet bent valandai, kas gali – prisijungtų į paieškas. Labai padėjo mano darbovietės kolegos ir mano pažįstami, ir draugai, ir draugų draugai. Kiekvienam tariu ačiū ir labai prašau nenuleisti rankų ir toliau ieškoti Mato, kad kuo greičiau mes jį rastume ir eitume visi bendrų tikslų link.
Pati jo ieškojau sekmadienį, plaukėme nuo „Depo“, turėjome viltį daplaukti iki Vievio, tačiau sugedo mūsų valties variklis, kol gavome naują tai daplaukėme tik iki Paneriškių, nes jau sutemo.
Ar sapnuojate sūnų?
Sapnavau, kad jis paskambino man ir sako: aš bijau, kad aš pridariau reikalų. Aš sakau: Matai, grįžk, viskas gerai. Tada jis grįžta, nuleidęs galvą, sako: aš daugiau taip nedarysiu, aš atsakau: gerai, sūnau, tu daugiau taip nedaryk. Trumpas, švelnus ir malonus sapnas. Laukiu ir labai noriu, kad jis išsipildytų.
Kaip paieškos vyksta – kokie sunkumai, kokie iššūkiai dabar didžiausi?
Šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas į paieškas Neryje ir jos pakrantėse. Kiekvieną dieną yra organizuojamos koordinuotos arba savarankiškos paieškos upės krantinėse. Raudono kryžiaus, Šaulių sąjungos savanoriai kartu su gyventojais savanoriais kasdien eina maršrutu nuo Šilo tilto iki Grigiškių. Kaip policijos atstovai šiandien komentavo „Kauno dienai“ – didžiausią darbą dabar atlieka savanoriai. Todėl į visuomenę ir bendrai į kiekvieną žmogų atskirai dedu didžiausias viltis: Jūs esate mano viltis greičiau rasti Matą.
Man asmeniškai, kaip mamai, šiuo metu yra sunkiausia laukti, ta nežinomybė, kiekvieną minutę nerimauju, vis galvoju apie Matą: kur jis galėtų būti, ar jam viskas gerai, kada jis grįš, kada mes jį rasime? Prabudusi ryte einu į jo kambarį, tikrinu – gal jis jau parėjo. Šis laikotarpis yra košmaras.
Koks buvo Matas iki dingimo – kokių planų turėjo, kokius būrelius lankė?
Jis buvo visiškai prieš žalingus įpročius ir jeigu klasėje klasiokai rūkydavo vadinamus „veipus“, jis visada sakydavo: darote nesąmones, eikite sportuoti. Jis labai aktyvus vaikas, aktyviai sportuojantis, draugiškas, mėgstantis juokauti. Moksluose sekėsi labai gerai, mėgsta piešti, žaidžia šachmatais, stalo tenisą, tinklinį.
Beje, paprašant prisidėti prie namų ūkio darbų visada prisidėdavo ar ateidavo paklausti: kuo aš tau galiu padėti? Taip, visko būdavo, net ir pykčių, bet visiškai nesureikšminamų, kur po pokalbio viskas būdavo tvarkoje. Gal vienintelis, ties kuo mes dažniau turėdavome pokalbį – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Kad daugiau laiko leistų ir dėmesio atkreiptų mokslams, o ne kompiuteriniams žaidimams su draugais. Tikriausiai mane suprastų paauglių tėvai, kurie irgi susuduria su šia problema.
Savaitgalį prieš išeinant Matui, ar buvote su šeima, ką veikėte?
Mato nuotaika buvo puiki, aš analizavau ir analizuoju kiekvieną dieną. Buvo savaitgalis, tai apsitvarkėme namus, nes buvo susitarimas, kad šeštadienį ar sekmadienį jis tvarkosi savo kambarį. Susitvarkė, po to sėdėjo su vaikais ir žaidė savo kompiuterinį žaidimą, juokėsi. Devintą vakaro baigė žaisti pagal mūsų susitarimą, sočiai pavalgė, nuėjo išsimaudė prieš mokyklą, ruošėsi į lovą.
Dar pajuokavome, Matas paprašė, kad užrašyčiau į banką, kad nukeliautume ir naują jam Smart-ID padarytume, ir planavo, kad kitą savaitę su draugėmis važiuos apsipirkti, atsinaujinti garderobą. Kai pasiplanavome, viską aptarėme ir 23 val. jis nuėjo miegoti.
Ryte prabudusi keltis į darbą aš jo namuose neradau. Iš pradžių galvojau: na, nuėjo į sporto klubą. Tikrai būdavo, kad jis keliauja prieš mokyklą pasportuoti, kokią šeštą ryto išeina, pasportuoja ir keliauja į mokyklą. Tik sunerimau, nes skambinu, o jis neatsiliepia, galvoju: gal telefone garsas išjungtas. Rašiau žinutę: „Matai, kur tu?“ Atsakymo negavau. Na, galvoju, grįš namo pasikalbėsiu, kodėl šįkart nepranešė, nes visada pranešdavo, ar iš vakaro pasakydavo, kad prieš mokyklą nueis į sporto klubą, arba bent jau žinutę parašydavo eidamas, bet šį kartą aš jos nesulaukiau. Tai susiruošusi į darbą keliauti gavau skambutį, kad rasta ta kuprinė. Nuo tos minutės prasidėjo košmaras.
„Tai susiruošusi į darbą keliauti gavau skambutį, kad rasta ta kuprinė. Nuo tos minutės prasidėjo košmaras“, – pasakoja Mato mama.
Kokios pagrindinės versijos, kas galėjo atsitikti?
Vakar buvau susitikusi su pareigūnais, su gerbiamu Mareku Gulbinovičiumi ir kitais atsakingais asmenimis, tai versijų daug, tačiau atsakymo jokio negavau, nes dar neturiu prokuroro leidimo susipažinti su byla. Mano pagrindinis klausimas buvo – ar yra užfiksuotos kameros, kad mano vaikas, Matas, buvo ant tilto. Jų atsakymas buvo – ne.
Klausiau dėl registratorių, gal buvo užfiksavę, jų atsakymas buvo – ne. Daugiau aš atsakymų iš policijos negaunu, todėl, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir kol aš negausiu prokuroro leidimo susipažinti su byla – gyvenu nežinomybėje.
Ar Matas buvo anksčiau dingęs, ar pasitaikė, kad išeina kažkur ir neduoda žinios?
Tai buvo pirmas kartas, kai jis išeina naktį. Jis išeidavo paryčiui prieš mokyklą. Ir šį kartą, kai išėjo, dar galvojau, kad išėjo į sporto klubą, aš dar tikriausiai miegojau, nes namų durų jis neužrakino, tikriausiai nenorėjo pažadinti. Čia ir yra šokas, kodėl jis išėjo naktį.
Dar tikrai turiu žinių, kad savaitę prieš dingimą jis išsiskyrė su panele. Tai yra tiriama, aš nežinau, atsakymo iš policijos taip pat negavau, kas ta panelė, mes nežinome, kiek jų tas bendravimas buvo ilgas. Matas pasidalijo – kalbėjo su savo draugėmis, klasiokėmis, kad jam nėra lengva po išsiskyrimo. Bet daugiau atsakymo aš neturiu, kalbėjau su policija, iš jų atsakymo taip pat dar vis negavau.
„Dar tikrai turiu žinių, kad savaitę prieš dingimą jis išsiskyrė su panele“, – atskleidė mama.
Apie jo išsiskyrimą, kaip suprantu, sužinojote iš aplinkinių. Gal jis pats pasakojo kažką apie savo merginą?
Mes žinojome tik vardą, nieko jis plačiau nepasakodavo. Tiktai sakydavo, kad eina į pasimatymą ir paklausdavo manęs patarimo: „Kokie kvepalai, mamyte, gardesni? Kuriais geriau kvepintis?“. Pasitardavo, pasipuošdavo ir išeidavo, bet pabūdavo valandą ar dvi ir grįždavo namo. Niekada nebuvo, kad jo naktį nebūtų namuose.
„Tiktai sakydavo, kad eina į pasimatymą ir paklausdavo manęs patarimo: „Kokie kvepalai, mamyte, gardesni? Kuriais geriau kvepintis?“. Pasitardavo, pasipuošdavo ir išeidavo, bet pabūdavo valandą ar dvi ir grįždavo namo. Niekada nebuvo, kad jo naktį nebūtų namuose“, – prisiminė mama.
Nežinote, kiek ilgai jie draugavo? Ar dažnai išeidavo į pasimatymus?
Ne, tikrai nežinau, bet Matas buvo toks namisėda, jis daugiau laiko praleisdavo prie kompiuterio, iš namų išeidavo tiktai į sporto klubą, visada informuodavo ir niekada ilgai neužtrukdavo. Visada pranešdavo, kur jis yra ir su kuo yra. Bendraudavo su tuo pačiu draugų ratu nuo pirmos klasės, su jais kartu žaisdavo kompiuterinius žaidimus, į svečius irgi ateidavo tie patys draugai.
Turite papildomos medžiagos jo dingimo naktį? Kur ėjo? Ką su savimi turėjo?
Su savimi turėjo kuprinę, kuprinėje buvo knygos ir sąsiuviniai pirmadienio pamokoms, proteinas, kurį vartodavo po sporto, taip pat rastas telefonas ir ausinės. O su ausinėmis jis būdavo 24 valandas per parą, su jomis net miegodavo. Pagal kuprinės turinį galima suprasti, kad jis ruošėsi eiti į mokyklą, o kas atsitiko, net policija man negalėjo pakomentuoti.
Kameros tik užfiksavo jį išeinantį iš sporto klubo „Lemon gym“ 4 val. 21 min. Daugiau jokių atsakymų neturiu, kol negavau prokuroro leidimo susipažinti su byla. Kol kas policija sako, kad jie neturi už ko užsikabinti, neturi jokio kabliuko, automatiškai aš taip pat neturiu. Aš dirbu nuo ryto iki nakties, ieškau savanorių, kas galėtų padėti paieškose.
Policijos vakar klausiau, kodėl mes neiname toliau ieškoti garažuose ar apleistuose namuose. Jų atsakymas buvo, kad daiktai buvo rasti ant tilto. Ar yra žinių apie medžiagą rastame telefone? Taip, yra SIM kortelė ir policija tiria. Taip pat tiria 2 kompiuterius, kuriuos paėmė iš namų. Informacijos daug, tai jie tikrai labai atsargiai peržiūri kiekvieną failą, kad nieko nepraleistų. Todėl tai gali užtrukti iki mėnesio laiko.
Tik tada jie man pateiks informaciją, ką rado Mato įrenginiuose. Ar yra kokių liudininkų pasakojimų, ar kokių nors skambučių? Mano žiniomis, policija neturi jokių liudininkų pasakojimų iš tos nakties. Vakar kalbėjau su policija, jie sako nematantys, kad Matas apskritai būtų buvęs ant tilto, ant kurio rado jo daiktus.
Kas padeda šioje situacijoje nepalūžti, neprarasti tikėjimo?
Artimiausi – draugai, artimieji, giminės ir savanoriai, nes jie man suteikia vilties. Kiekvieną dieną, kai aš žinau, kad vykdomos papildomos paieškos, yra viltis, kad mes jį rasime kuo greičiau.
Ar reikėtų didesnės visuomenės pagalbos?
Be abejonės, praėjo pirma savaitė, tai buvo tikrai savanorių daugiau, o nuo šio pirmadienio mes labai sunkiai surenkame, kas galėtų plaukti baidarėmis, kas galėtų eiti sausuma. Todėl aš kreipiuosi į visuomenę su žinute – kas gali, nors valandą skirtkite paieškai, kad mes rastume Matą.
Dešimta diena, daug minčių galvoje. Noriu dar kartą visiems padėkoti, ir artimiesiems, ir draugams už palaikymą ir už savanorių prisijungimą prie paieškos. Prašau, nenuleiskite rankų, kaip ir aš jų nenuleidžiu. Gyvenu viltimi, kad Matas kuo greičiau atsiras arba bent jau praneš kur jis yra, kad aš kuo greičiau galėčiau jį pasiimti.
Berniuko fizinės savybės
Lieknas, 15 metų, 175 cm. ūgio, vilkėjo trumpus mėlynus šortus „Jack & Jones“, žydrus Nike sportbačius, juodą „Jack & Jones“ džemperį su „Jack & Jones“ užrašu per visą krūtinę.
„Kreipiamės į visuomenę prašydami jūsų pagalbos. Įvykį jau tiria policija, Neryje aktyviai paiešką vykdo gelbėtojai. Jeigu eisite pasivaikščioti Antakalnyje ar aplink, palei upę jos tekėjimo kryptimi, būkite budrūs ir atkreipkite dėmesį į vandenį, pakrantes, šlaitus. Tiriamos visos galimos jaunuolio dingimo versijos“, – pranešama.
„Yra paskelbta jo paieška, prie Šilo tilto rasta jo kuprinė, apžiūrima upė ir jos pakrantė, dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento narai“, – Eltai sakė policijos atstovė.
Jeigu turite vertingos informacijos, matėte šį jaunuolį – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
