Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.
„Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.
Tokie šokiruojantys komentarai – viešai bei privačiai palaikomi politikų, diplomatų ir ministrų – pasipylė didėjant Europos pykčiui dėl Amerikos teikiamų subsidijų, kurios grasina sužlugdyti senojo žemyno pramonę. Tikėtina, kad Kremlius džiugiai reaguos į tokį Vakarų sąjungininkių santykių prastėjimą.
„Mes tikrai atsidūrėme istorinėje sankirtoje, – sakė vyresnysis Europos Sąjungos pareigūnas, tikindamas, kad JAV subsidijų ir didelių energijos kainų sukelti prekybos sutrikimai gali pakeisti viešąją nuomonę apie karą ir transatlantinį aljansą. – Amerika turi suprasti, kad daugybėje Europos Sąjungos valstybių nuotaikos keičiasi.“
Vyriausiasis Europos Sąjungos diplomatas Josepas Borrellis ragina Vašingtoną atsakyti į Europos nuogąstavimus. „Amerikiečiai – mūsų draugai – priima sprendimus, kurie veikia mūsų ekonomiką“, – kalbėdamas su „Politico“ sakė jis.
Daugiausia įtampos pastarosiomis savaitėmis sukėlė J. Bideno žaliosios subsidijos ir mokesčiai, kurie, Briuselio teigimu, nesąžiningai nukreipia prekybą nuo Europos Sąjungos ir grasina sunaikinti Europos pramonę. Nepaisant oficialių Europos prieštaravimų, Vašingtonas iki šiol neparodė, kad būtų linkęs persigalvoti.
Tuo pat metu V. Putino invazijos į Ukrainą sukelti trikdžiai stumia Europos ekonomikas į recesiją. Be smarkiai išaugusios infliacijos, žemynas susidūrė ir su tragišku energijos išteklių trūkumu, dėl kurio šią žiemą padidėjo elektros tiekimo nutraukimo ir normavimo rizika.
Europos Sąjungai stengiantis sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos, ji pradėjo pirkti dujas iš JAV. Už jas europiečiai moka keturis kartus daugiau nei to paties kuro kaina Amerikoje. Tikėtina, kad auga ir Amerikoje gaminamų karinių komplektų užsakymų skaičius, nes Europa, išsiuntusi daug savo ginkluotės į Ukrainą, susidūrė su jų stoka.
Situacija vyriausiems Briuselio ir kitų Europos sostinių pareigūnams pasidarė per sunki. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad aukštos dujų iš JAV kainos nėra „draugiškos“, o Vokietijos ekonomikos ministras ragino Vašingtoną parodyti daugiau solidarumo ir sumažinti energijos kainas.
Ministrai ir diplomatai kitose bloko valstybėse išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip J. Bideno administracija tiesiog ignoruoja JAV ekonominės politikos poveikį sąjungininkėms Europoje.
Kaip pasakojo „Politico“ kalbintas aukšto rango pareigūnas, kai praeitą savaitę vykusiame G20 susitikime Balyje Europos Sąjungos lyderiai užsipuolė J. Bideną dėl aukštų amerikietiškų dujų kainų, atrodė, kad JAV prezidentas nieko apie tai nežino. Kiti Europos Sąjungos pareigūnai ir diplomatai pritaria, kad tai, jog amerikiečiai nepaiso savo sprendimų poveikio Europai, tampa didele problema.
„Europiečiai yra aiškiai nusivylę išankstinio informavimo ir konsultacijų trūkumu“, – sakė Davidas Kleimannas iš ekspertų grupės „Brugel“.
Pareigūnai abiejose Atlanto pusėse supranta, kokias rizikas Vakarų aljansui kelia vis prastėjanti tarpusavio santykių atmosfera. JAV ir Europos Sąjungos diplomatai sutinka, kad ginčai būtų ypač palankūs V. Putinui.
Vis didėjantis nepritarimas J. Bideno Infliacijos mažinimo įstatymui, plačios apimties teisės aktui, apimančiam mokesčius, klimato kaitą ir sveikatos apsaugą, į politinę darbotvarkę grąžino baimes dėl transatlantinio prekybos karo. Europos Sąjungos prekybos ministrai penktadienį aptarė savo galimus atsakus, kol pareigūnai Briuselyje rengia planus dėl skubių subsidijų, siekiant apsaugoti Europos pramonę.
„Infliacijos mažinimo įstatymas kelia daug nerimo, – sakė Nyderlandų prekybos ministrė Liesje Schreinemacher. – Jis galimai turės didelį poveikį Europos ekonomikai.“
„JAV imasi vidaus politikos, kuri, deja, yra protekcionistinė ir kenkia JAV sąjungininkams“, – teigė Tonino Picula, pagrindinis Europos Parlamento pareigūnas, atsakingas už transatlantinius santykius.
Vienas Amerikos pareigūnas pabrėžė, kad pirkėjams Europoje nustatoma kaina atspindi privačios rinkos sprendimus – ji nėra jokios JAV vyriausybės vykdytos politikos ar veiksmų rezultatas. „JAV bendrovės yra skaidrios ir patikimos dujų tiekėjos į Europą“, – teigė pareigūnas. Negana to, eksporto pajėgumus apribojo birželį įvykusi avarija, dėl kurios buvo uždaryta viena svarbi įstaiga.
Daugeliu atveju, pridūrė pareigūnas, skirtumas tarp eksporto ir importo kainų nenukeliauja į JAV suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų kišenes, o į jas perparduodančių Europos kompanijų sąskaitas. Pavyzdžiui, didžiausiai ilgalaikių sutarčių su JAV turinčiai Prancūzijos įmonei „TotalEnergies“.
Amerikiečiai šį teiginį pateikia jau ne pirmą kartą, tačiau jis vis tiek neįtikina europiečių. „Jungtinės Valstijos parduoda mums savo dujas, kurių kaina, kirtus Atlantą, išauga keturis kartus, – vienai Prancūzijos televizijai trečiadienį sakė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas. – Žinoma, amerikiečiai yra mūsų sąjungininkai, tačiau kai kyla sunkumų, yra svarbu, kad sąjungininkai galėtų apie tai kalbėtis.“
Pigesnė energija taip pat tapo dideliu konkurenciniu privalumu Amerikos kompanijoms. Verslai planuoja ne tik investuoti į JAV, bet ir perkelti savo veiklą iš Europos į Amerikos gamyklas. Vos šią savaitę tarptautinė chemijos kompanija „Solvay“ paskelbė iškeičianti Europą į JAV naujoms investicijoms. Apie panašius planus paskelbė ir daugiau Europos Sąjungos pramonės milžinių.
Sąjungininkės ar ne?
Nepaisant nesutarimų dėl energijos, Briuselį į visišką paniką panardino Vašingtono pranešimas apie į Infliacijos mažinimo įstatymą įtraukiamą 369 mlrd. dolerių vertės subsidijų verslui planą, kuriuo bus siekiama remti „žaliąją“ pramonę.
„Infliacijos mažinimo įstatymas pakeitė viską, – sakė vienas Europos Sąjungos diplomatas. – Ar Vašingtonas vis dar yra mūsų sąjungininkas, ar ne?“
J. Bidenui šis teisės aktas yra istorinis laimėjimas kovoje prieš klimato kaitą. „Infliacijos mažinimo įstatymas didins investicijų švariai energijai pyragą, o ne jį skirstys“, – sakė JAV pareigūnas.
Tačiau Europos Sąjunga viską mato kitaip. Pareigūnas iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos tikino, kad diagnozė yra aiški – tai yra „diskriminacinės subsidijos, kurios iškreips konkurenciją.“ Šią savaitę Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire apkaltino JAV sekant Kinijos pėdomis, tai yra ekonominės izoliacijos link, ir paragino Briuselį imtis tokios pat strategijos.
Europos Sąjunga ruošia savo atsakomąsias priemones, tarp kurių ir subsidijos, neleisiančios konkurentams iš Amerikos sužlugdyti Europos pramonės. „Šiuose santykiuose mes artėjame prie abipusio pasitikėjimo prekybos klausimais krizės“, – sakė Europos parlamento narys iš Vokietijos Reinhardas Bütikoferis.
„Anksčiau ar vėliau turi pastovėti už save, – sakė Europos Parlamento narė iš Prancūzijos Marie-Pierre Vedrenne. – Gyvename pasaulyje, kur nuolat vyksta kova dėl valdžios. Kai lenki kito ranką, bet nesi pakankamai raumeningas, pakankamai pasiruošęs tiek fiziškai, tiek emociškai, tu pralaimi.“
Užkulisiuose taip pat auga susierzinimas dėl į Amerikos gynybos sektorių įplaukiančių lėšų.
Iki šiol daugiausia karinės paramos Ukrainai suteikė JAV: nuo karo pradžios JAV į šią šalį atgabeno įrangos ir ginklų, kurių vertė siekia 15,2 mlrd. JAV dolerių. Remiantis J. Borrellio skaičiais, bendra Europos Sąjungos šalių Ukrainai suteiktos karinės paramos vertė siekia 8 mlrd. eurų.
Pasak vieno aukšto Europos sostinės pareigūno, dėl tiekimo grandinių ir lustų gamybos problemų kai kurių modernių ginklų atsargų papildymas gali užtrukti ne vienerius metus. Tai skatina baimes, kad JAV gynybos pramonė iš šio karo susikraus dar didesnius turtus.
Didėjant sąjungininkų spaudimui reaguoti į augantį ginklų ir įrangos poreikį, Pentagonas jau dabar ieško būdų pagreitinti ginklų pardavimo procesus.
Kitas Europos Sąjungos diplomatas tikino, kad „pinigai, kuriuos jie uždirba iš ginklų“ galėtų leisti amerikiečiams suprasti, kad „pinigai, kuriuos jie gauna iš dujų“ nėra tokie jau būtini.
Diplomato nuomone, žemesnė dujų kaina padėtų „išlaikyti vieningą viešąją nuomonę“ ir palengvintų derybas dėl dujų tiekimo su trečiomis šalimis. „Nėra gerai, kai susidaro įspūdis, kad artimiausias tavo sąjungininkas iš tiesų uždirba didžiulį pelną iš tavo bėdų“, – sakė diplomatas.
