Pensijos yra sugalvotos tam, kad, sulaukęs senatvės ir neturėdamas sveikatos ar nepajėgdamas dirbti, žmogus neliktų be pinigų.
Dėl to, sprendžiant apie pensijų adekvatumą ir žmonių gebėjimą išgyventi iš jų, skaičiuojamas senatvės pensijos ir pajamų, gautų iki išeinant į ją, santykis.
Kuo jis didesnis, tuo senatvės pensija yra artimesnė buvusiam darbuotojo atlyginimui ir tuo jam lengviau išgyventi pabaigus darbinę karjerą.
Naujausias tyrimas rodo, kad pagal šį rodiklį mūsų pensininkų padėtis bus blogiausia tarp išsivysčiusių šalių.
Jeigu dabar vidutinė pensija sudaro 43 proc. vidutinio atlyginimo, tai ateityje nesudarys nė 29 proc. Taigi jų santykis su atlyginimu bus kone trečdaliu mažesnis.
Bloga Lietuvos pensininkų padėtis
Jau kuris laikas Lietuva priklauso vienai įtakingiausių pasaulyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), vienijančiai ekonomiškai labiausiai išsivysčiusias valstybes.
Be kita ko, ji reguliariai apžvelgia ir skirtingų šalių pensijų sistemas – lygina pensijų dydį, jų santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kt.
Ketvirtadienį EBPO kaip tik publikavo naujausią šios srities tyrimą (angl. Pensions at a Glance 2023).
Jis rodo, kad pagal kai kuriuos svarbius rodiklius – pavyzdžiui, pensijos pakeitimo normą arba santykį tarp pensijos ir buvusių darbinių pajamų – Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis – viena prasčiausių.
Pensijos arba pajamų pakeitimo norma
Pensijos arba pajamų pakeitimo norma rodo, kokią dalį atlyginimo, buvusio iki baigiant darbinę karjerą, sudaro senatvės pensija.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra maždaug 2018 eurų neatskaičius mokesčių arba 1251 euras į rankas.
Vidutinė senatvės pensija dabar siekia 538 eurus. Skirtingai nei daugelyje kitų šalių, mūsų pensijos nėra apmokestinamos. Dėl to skaičiuojant bruto (neatskaičius mokesčių) arba neto (po mokesčių) pensijos pakeitimo normą imamas tas pats vidutinės pensijos dydis.
Vadinasi, dabar neto pensijos pakeitimo norma yra 0,43 arba 43 proc. Tokią dalį vidutinio atlyginimo sudaro vidutinė pensija.
Kitaip tariant, jei dirbdamas žmogus kiekvieną mėnesį gaudavo 1000 eurų atlyginimą, tai nustojęs dirbti gauna 430 eurus pensijos.
Dabartinė lietuviškų pensijų pakeitimo norma (43 proc.) yra daug mažesnė, nei vidutinė pakeitimo norma visoje ES (pernai buvo 58 proc.).
Tačiau nieko nedarant ateityje bus tik daug blogiau, rodo naujausias EBPO tyrimas.
Pensija nesieks nė trečdalio atlyginimo
Minėtame tyrime vertinama, kokia bus 2000 m. gimusių ir 2022 m. dirbti pradėjusių gyventojų pensijos pakeitimo norma skirtingose šalyse, jeigu galios dabartiniai teisės aktai.
Tyrime laikytasi prielaidos, kad dabartiniai 22 m. darbuotojai per karjerą dirbs visą laiką (pvz., 40 ar 45 metus) iki sukaks pensinį amžių, kuris yra nevienodas skirtingose šalyse (svyruoja nuo 62 iki 67 metų).
Skaičiuojant pensijos pakeitimo normą taip pat įvertinamos dabartinės ekonominės prognozės ir rodikliai – pvz., infliacija, realaus darbo užmokesčio augimas ir kt.
Taigi EBPO skaičiavimai rodo, kad, jeigu niekas nepasikeis, vidutinį atlyginimą uždirbančio žmogaus pensijos pakeitimo norma Lietuvoje bus vos 28,9 proc.
Pagal šį rodiklį mes nusileidome visoms 38-ioms EBPO šalims. O tarp visų 45-ių vertintų šalių Lietuva aplenkė tik Pietų Afrikos Respubliką, kurioje numatoma pakeitimo norma tėra 9,2 proc.
Didžiausia pakeitimo norma turėtų būti Portugalijoje (98,8 proc.), Turkijoje (95,4 proc.) ir Nyderlanduose (93,2 proc.).
Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Vadinasi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Beje, kaip rodo tyrimas, Lenkijoje pensijos pakeitimo norma turėtų siekti 40,3 proc., Latvijoje – 52,8 proc., o Estijoje – 34,4 proc.
Kaltos demografinės tendencijos?
Paprašyta pakomentuoti, kodėl būsimų Lietuvos pensininkų perspektyvos tokios blogos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tai paaiškino demografinėmis tendencijomis.
Visos ilgalaikės projekcijos remiasi tam tikromis prielaidomis. EBPO darydamas prognozes, būtent remiasi tariamais scenarijais, kuriuos ilguoju laikotarpiu gali paveikti demografijos, darbo rinkos, ekonomikos, emigracijos ir kitos aplinkybės.
Remiantis Eurostat atliktomis demografinėmis projekcijomis Lietuvai, įvertinus mirtingumą, gimstamumą, migracijos srautus, prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje bus 2 mln. gyventojų, iš jų apie 716 tūkst. vyresnių negu 65 metai asmenų ir 756 tūkst. dirbančiųjų. Kitaip tariant, vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko.
Esą EBPO pensijų projekcijos tik vaizdingai iliustruoja kokį poveikį tokia demografinė situacija turės pensijų sistemai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsakė kas yra daroma dabar ar bus daroma ateityje, kad būsimų pensininkų padėtis nebūtų tokia bloga.
