Kol žmonės ruošiasi šaltai ir brangiai žiemai, naftą eksportuojančių valstybių kartelis OPEC+ priėmė sprendimą didinti naftos kainą – 2 milijonais barelių per dieną mažins naftos gavybą. Rusijos veikiamas kartelis tikina taip norintis stabilizuoti naftos rinką – naftos kaina už barelį jau pakilo dešimčia dolerių.
Jungtinės Valstijos ieško sprendimų – žada tartis su Venesuela. Siūlys sušvelninti Venesuelai sankcijas, kad ši leistų šalyje Jungtinių Valstijų kompanijai pumpuoti naftą.
Naftą eksportuojančių valstybių kartelis – vadinamoji OPEC+ grupė – pažėrė dovanėlę Rusijai ir naftos verslininkams. Per susitikimą Vienoje susitarė gerokai sumažinti naftos gavybą – dviem milijonais barelių per dieną.
„Mes nekeliame grėsmės energetikos rinkoms. Mes suteikiame stabilumą ir saugumą joms“, – tvirtina generalinis sekretorius Haithan Ghais.
Tačiau tai – netiesa. Mat toks sprendimas tik paspartins naftos ir degalų kainų kilimą ir dar pagilins infliaciją. O rinkos jau dabar reaguoja – rugsėjo viduryje naftos kaina už barelį siekė 82 Jungtinių Valstijų dolerius.
Spalio 6 d. naftos barelis kainuoja 93 dolerius. Tačiau tai – Rusijos, neoficialiai laikančios kartelio vadeles, pergalė. Taip rusai dėl sankcijų parduodami mažiau naftos gali gauti daugiau dolerių ir patirti mažiau nuostolių.
Tiesa, pastarųjų dienų kainų šoktelėjimas tikrai ne toks žymus, kokio galėjo tikėtis kartelis. Viena priežasčių – jau beveik pusmetį iš Jungtinų Valstijų rezervo kasdien į rinką įliejamas milijonas barelių naftos. Toks šalies prezidento Joe Bideno sprendimas puikiai numušė naftos kainas po to, kai prasidėjus karui Ukrainoje ji šoktelėjo iki bene 140-ies dolerių.
Dėl to smarkiai išaugo degalų kainos varydamos į neviltį vairuotojus ne tik Amerikoje, o dar labiau Europoje ir likusiame pasaulyje. Gali būti, kad Bidenas ir toliau tuštins šalies naftos rezervą, mat artėjant rinkimams reikia įtikti amerikiečiams, kurie jį smarkiai kritikuoja dėl pakilusių degalų kainų.
Beje, OPEC sprendimo dieną Jungtinės Valstijos taip pat ištraukė slaptą ginklą – pareiškė, kad ketina pateikti pasiūlymą Venesuelai. Esą jei ši leis Jungtinių Valstijų kompanijai „Chevron“ pumpuoti naftą šalyje, amerikiečiai sušvelnins sankcijas ir užsimerks prieš kai kuriuos diktatoriaus Maduro sprendimus.
Jei šalys susitartų, tai neutralizuotų OPEC bandymą dirbtinai sukelti naftos kainas. Beje, dar liepą Bidenas buvo nuvykęs į Saudo Arabiją ir susitiko su šalies kronprincu, siejamu su žurnalisto Kašogi žmogžudyste. Numojęs ranka į tokius įtarimus, jis vis tiek bandė susitarti, kad Saudo Arabija nepasiduotų Rusijos spaudimui mažinti naftos gavybą ir didinti kainas. O po vakarykščio kartelio sprendimo pareiškė esąs nusivylęs.
Beje, tai – ne pirmas kartas, kai kartelis žaidžia nešvarius naftos karus. Dar 8-ajame dešimtmetyje sukėlė naftos krizę, pareikšdami, kad netieks naftos valstybėms, palaikiusioms Izraelį kare su Egipto ir Sirijos koalicija. Naftos kainos tada ypač šoktelėjo Vakarų valstybėse, o trečiojo pasaulio šalyse sukėlė – nematytą infliaciją.