Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link.
Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius akcentavo, kad privatus sektorius medicinoje savaime nekelia problemų, tačiau turime didelių bėdų būtent su viešosiomis gydymo įstaigomis.
„Mano nuomone, didžiausias iššūkis, kuris tenka visai sveikatos sistemai, tai yra viešojo sektoriaus neadekvatus finansavimas, jos skurdas, blogas jo valdymas ir politikų neapsisprendimas, ko norima iš viešojo sektoriaus. Nuolatinė finansų stoka veda prie daugelio problemų, apie kurias garsiai diskutuojama“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Pasak jo, dalykas paprastas – privačiam sektoriui pritraukiant darbuotojus iš viešojo sektoriaus išeina geri gydytojai, slaugytojos. Taip atsiranda problema, kaip toliau užtikrinti paslaugas.
Problema – pats viešasis sektorius
V. Kasiulevičiaus manymu, esant normalioms sąlygoms šie abu sektoriai turėtų bendradarbiauti, o ne konkuruoti.
„Ten, kur nėra viešojo sektoriaus, visada atsiras privatus, nes žmonėms reikia paslaugų ir jie sutinka mokėti neturėdami išeities, nes negauna viešojo sektoriaus paslaugų. Šie sektoriai galėtų bendradarbiauti, jei būtų gerai žinoma, ko norima ir siekiama.
Pavyzdys – pirminė sveikatos priežiūra. Atsirado labai daug privačių šeimos medicinos centrų, buvo toks projektas – pirminės sveikatos priežiūros decentralizaciją, beje, labai skatino socialdemokratų vyriausybė“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Jis pasakojo, kad tuometinis užmojis 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros padaryti privačia vis tik neišdegė: „Lietuvoje privati šeimos medicina sudaro apie 30 proc. Bet realiai visi paslaugų teikėjai, privatūs ar ne, teikia viešąsias paslaugas, be jokių priemokų.“
Visiškai skirtinga situacija yra su antrine specializuota sveikatos priežiūra – atsirado stambios įstaigos, tinklai, bet jie, gydytojo teigimu, vėlgi užpildė tas nišas, kur gerai neveikia viešasis sektorius.
Lygindamas finansinius rezultatus, kad štai 2022 metais privatininkai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gavo 350 milijonų, o viešasis sektorius – 1 mlrd. 800 milijonų eurų, V. Kasiulevičius teigė, kad vis tik santykis nėra smarkiai didėjantis į privačiu įstaigų pusę. Tačiau jis gali išsikreipti, jei viešajam sektoriui nebus teikiamas prioritetas ir tinkams finansavimas.
„Tad problema čia yra ne privatus sektorius, o viešasis, kaip jį finansuojame, kaip sudėliojame pacientų kelius, kaip teikiame prioritetą visuomenei sveikatai, tai yra sveikatos raštingumui, valstybės politikai, pagaliau ir mokesčių, teisinėje, informacinėje erdvėje. Ar mes čia ką nors darome, ar paliekame chaosą. Tai yra tie klausimai, kuriuos reikia išspręsti ir tada daugelis kitų dalykų sprendžiasi savaime“, – konstatavo V. Kasiulevičius.
Įkainiai neskatina teikti paslaugų pacientams
Šeimos gydytojas priminė jau ne vienus metus linksniuojamą problemą – visiškas chaosas yra su gydymo paslaugų įkainiais. Pasak jo, kai kurios paslaugos tiek nėra tinkamai įkainotos, kad jų net neapsimoka teikti pacientui.
„Kai kurie įkainiai neskatina teikti paslaugų arba yra vadinami apribojimai – kvotos. Kiekviena įstaiga suinteresuota išgyventi ir gauti virškvotinių paslaugų apmokėjimą, o jei to negaus, tempia gumą iki Naujų metų, kad ištemptų eiles. Tai yra žinomi dalykai. (…)
Sutartys dėl tam tikrų paslaugų apimčių visada viršijamos. Dėl to kai kurios įstaigos yra labai perkrautos, vadinasi, nėra efektyvaus srautų valdymo. Ir kas tada atsitinka – turime dideles eiles, didelį žmonių nepasitenkinimą sveikatos apsaugos sistema“, – aiškino V. Kasiulevičius.
Pasiunčia tyrimams už 300 eurų?
Diskusijoje dalyvavęs ekonomistas prof. Romas Lazutka savo ruožtu teiravosi, ar nesama problemos dėl nesąžiningų privatininkų skatinamo perteklinio paslaugų vartojimo, kai pacientui yra įsiūlomi tyrimai ar kitos papildomos paslaugos.
„Žmogus rūpinasi savo sveikata, negali įvertinti, reikia to ar ne. O gydytojas privačioje įstaigoje sako, kad gal čia neblogai būtų, turiu abejonių. Ir kai žmogus nuėjo, gavo konsultaciją nemokamai, nes ligonių kasa apmoka, bet tada jį pasiuntė tyrimams ir susimokėjo 300 eurų“, – klausė profesorius.
„Man niekada darbdavys privačiame sektoriuje nieko nesako, mano tikslas – konsultuoti pacientus. Valstybiniame sektoriuje virš savęs turiu kokius 5 viršininkus, kurie man visą laiką duoda skirtingus nurodymus“, – sakė V. Kasiulevičius.
V. Kasiulevičius neslėpė, kad ši problema egzistuoja, tačiau neskubėjo visų gydytojų statyti į vienas gretas.
„Ši problema iš dalies yra, bet tai labai priklauso nuo pačių gydytojų, kiek turi įtakos savininkai ir jų politika pačių gydytojų apsisprendimui atlikti vieną ar kitą veiksmą. Pats dabar dirbu privačioje įstaigoje ir žinau, kad turiu vidinį atsparumą šiems dalykams – man niekas tokių nurodymų kažką daryti negali duoti, nes visada paliksiu tokią darbo vietą iš principo, dėl pacientų. Bet sutinku, kad yra žmonių, kurie iš to daro tam tikrą nesąžiningą verslą“, – komentavo jis.
Peilis – šlubuojanti vadyba
Nors dažnai sakoma, kad privačiame sektoriuje galima tikėtis geresnės kokybės paslaugų, gydytojo manymu, iš esmės viską lemia patys žmonės.
„Jei geros kokybės specialybės specialistas išeina iš viešosios įstaigos, mat jam privatus moka daugiau, nes geriau tvarkosi su administraciniais kaštais, kur, pavyzdžiui, nereikia kažkokių darbuotojų ir galima pigiau kažką atlikti, tokiu atveju jis sutvarko sistemą.
Vadyba viešajame sektoriuje labai šlubuoja dėl daug sisteminių problemų, kada žmonės nebegali ten būti – juos dusina pasenusi atmosfera, valdymo sistema, kur viskas orientuota į hierarchiją“, – realybę konstatavo profesorius.
Darbo didelėje universiteto ligoninėje ir privačiame sektoriuje turintis V. Kasiulevičius teigė, kad šios patirtys nesulyginamos:
„Man niekada darbdavys privačiame sektoriuje nieko nesako, mano tikslas – konsultuoti pacientus. Valstybiniame sektoriuje virš savęs turiu kokius 5 viršininkus, kurie man visą laiką duoda skirtingus nurodymus. Čia yra problema sutvarkyti vadybą viešose įstaigose.“
Geriausia specialistai turi telktis viešajame sektoriuje
V. Kasiulevičiaus manymu, vis tik viešasis sektorius sveikatos sistemoje turi būti įvairių inovacijų, mokslo flagmanas.
„Ir geriausi specialistai čia turėtų telktis, o privačios įstaigos gali būti kaip papildomas sektorius. Kalbant apie pirminę priežiūrą, labai racionalu, kad šeimos gydytojai turi nedideles praktikas ir yra arti paciento.
Visa kita yra papildomas draudimas, kuris Lietuvoje egzistuoja – įmonių, įstaigų, pačių žmonių, privatus sektorius tą turi ir mes to neišvengsime. Bet pagrindinis srautas, pavyzdžiui, jei kalbame apie širdies chirurginę operaciją ar gyvybę gelbstinčią intervenciją, jei ir privatus sektorius teiks tą paslaugą, tai tik iš ligonių kasų apmokėjimo, nes už savo pinigus tai nebus pasiekiama daugeliui žmonių, ypač kalbant apie vyresnius žmones, pensininkus“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
