Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 25-ąją pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.).
Kremlius nenurodė priežasties, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas nuo kitų metų sausio 1 d. didinti karių skaičių. Neoficialiais duomenimis, tai gali būti siejama su Rusijos siekiu aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir „įtraukti“ į formalią savo kariuomenės sudėtį tų teritorijų gyventojų sudaromus karinius dalinius.
Ekspertų teigimu, Ukrainoje šiuo metu gali kariauti 130 – 160 tūkst. Rusijos karių.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Pusiau oficialiai pripažįstama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Ukrainos žmonės pasirinko kelią į Vakarus. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia karine operacija“. Karo metu dažnai keitęs savo reikalavimus Kremlius šiuo metu nori, kad Ukraina atsisakytų savo rytinių teritorijų ir jau anksčiau okupuoto Krymo bei reikalauja neutralaus karinio statuso. Faktiškai reikalaujama Ukrainos kapituliacijos ir perėjimo į Rusijos įtaką.
Rusija jau beveik pusmetį bombarduoja Ukrainos karinius ir civilių objektus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, o didžiosios įmonės stabdo bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Beatodairiško Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir keli kiti Rytų Ukrainos miestai, pastarąjį mėnesį vyksta aršūs mūšiai dėl rytinių ir pietinių Ukrainos teritorijų kontrolės.
