Jau kitą dieną po pompastiško pusiau okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos renginio Čečėnų vadas Ramzanas Kadyrovas ir Kremliui lojalių samdinių grupuočių vadas Jevgenijus Prigožinas viešai išsakė savo nepasitenkinimą Rusijos karine vadovybe. Rusijos kariuomenės vadai, anot jų, yra atsakingi už visas rusų nesėkmes fronte.
Po Ukrainos strateginės pergalės išlaisvinant Lymaną iš Rusijos okupacijos, V. Putino aplinka apkaltino karinę vadovybę „negebėjimu operatyviai sureaguoti į pasikeitusią situaciją“.
Pačiam V. Putinui dabar bus sunku pasirinkti atsakomuosius veiksmus: jeigu pradės Gynybos ministerijos valymą, tai kariuomenės elitas reikš nepasitenkinimą, o liaudis pajus, kad V. Putinas bijo R. Kadyrovo su J. Prigožinu. Tačiau neatkreipus dėmesio į šiuos pareiškimus jis gali prarasti savo kontroliuojamų smogikų jėgą, o gal dar ir paversti juos savo priešais.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų manymu, šių veikėjų puolimas prieš Rusijos kariuomenės vadus yra netiesioginis išpuolis prieš V. Putiną, kuris asmeniškai atsakingas už sprendimą ne tik nestiprinti Lymano pusėje gynybos, bet ir už bandymą išsaugoti miestą, nepaisant nesudarytų tam sąlygų.
„Jų (Kadyrovo ir Prigožino) spalio 1-osios pareiškimas padarė didelę įtaką Rusijos informacinei erdvei. Kartu šis pareiškimas sulaužė Kremliaus naratyvą, kuriuo dar bandyta sušvelninti smūgio dėl Lymano nuostolius“, – aiškinama ataskaitoje.
R. Kadyrovas viešoje žinutėje pareiškė, kad generolas Aleksandras Lapinas yra niekam tikęs ir pasiūlė jį išsiųsti į frontą eiliniu. V. Putino statytinis Čečėnijoje pažėrė kritikos ir Generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui, o J. Prigožinas apie rusų generolus atsiliepė taip: „Visus tuos žioplius – su automatais į frontą“.
Rusijos gynybos ministerija niekaip nesureagavo į tokius pareiškimus. Kaip ir teisėsauga, noriai gaudanti bet kurį Rusijos pilietį, jeigu šis tik drįsta pasisakyti prieš karą, ar bent kažką į tą pusę.
