Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y. darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.
„Atlyginimai Lietuvoje reikšmingai išaugo per pastaruosius 20 metų. Problema yra ne pyrago dalijimas, bet tai, kaip tą pyragą reikėtų auginti“, – sakė viceministras.
Anot jo, taip pat netiesa, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas didina nedarbą.
„Atrodo, kad pabranginus darbo jėgą, turėtų mažėti paklausa ir darbdaviai turėtų mažinti darbuotojų skaičių. Tačiau faktiškai Lietuvoje niekada tokios tendencijos nebuvo. Darbuotojai yra ir tie patys pirkėjai. Todėl kai jiems pakeliami atlyginimai, turi daugiau pinigų pirkti iš verslo tam tikrus daiktus ir paslaugas. Taip verslas gauna daugiau pajamų.
Be to, kai didinama minimali alga daugiau gyventojų įtraukiama į darbo rinką. Pavyzdžiui, jeigu žmogus neranda darbo Šilutėje ir neturi automobilio, jis viešuoju transportu gali vykti ir dirbti Klaipėdoje“, – priežastis, kodėl verta didinti minimalią algą vardijo V. Šilinskas.
Pasak jo, minimalios algos didinimas beveik nedaro įtakos infliacijai, t. y. kainų augimui.
„MMA gavėjų Lietuvoje nedaug, apie 25 tūkst. Kai „Sodra“ sako, kad 100 tūkst. žmonių uždirba minimalią alga, ji neatsižvelgia į tai, kokiu etatu žmogus dirba. Statistikos departamentas skaičiuoja, kiek žmonių uždirba MMA už visą darbo dieną, tokių yra labai nedaug.
Padidinus minimalią algą kyla ir kiti atlyginimai, ypač tie, kurie siekia iki 1 tūkst. eurų. Didesniems atlyginimams MMA įtakos nedaro“, – komentavo viceministras.
Jo teigimu, kad darbuotojai būtų paklausūs ir gautų didesnes algas, jie būtina nuolat mokytis.
„Tačiau pagal skiriamų valandų mokymuisi darbe, Lietuva užima paskutinę vietą. Toks rezultatas liūdina, nes darbuotojus motyvuoja mokymai. Buvo nustatyta, kad darbuotojus darbe motyvuoja trys dalykai – prasmė, tobulėjimas ir savarankiškumas. Todėl įmonėms į mokymus reikėtų investuoti daugiau.
Svarbu investuoti ne tik į mokymus, bet ir gamybinius įrankius. Dėl to ir atsiliekame nuo kitų šalių. Demografija mums nepalanki, todėl verslai turi automatizuoti kuo daugiau procesų“, – įsitikinęs V. Šilinskas.
Jis patikino, kad šioje srityje valdžia verslams ir darbuotojams esą stengiasi padėti. Tiesa, bet kokia finansinę išraišką turinti pagalba iš tiesų yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
„Įmonės, kurios susidūrė su energetikos kainų iššūkiais, galėjo atidėti socialinio draudimo įmokas. Ir taip turėti apyvartinių lėšų. Taip pat buvo mokymai skirti ir užimtiesiems. Daugiausiai žmonių mokosi įgyti IT profesiją.
Taip pat skatiname darbdavius darbinti žmones iš Užimtumo tarnybos. Kalbama, kad reikia atsivežti užsieniečių, bet kaštų prasme pigiau darbuotojus atsivežti iš Lazdijų nei iš Kazachstano“, – siūlė V. Šilinskas.
Verslo ir gyventojų lūkesčiai mažėjo
INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė atkreipė dėmesį, kad šalies ekonomika priklauso nuo vartotojų ir verslo lūkesčių, tai programuoja elgseną ir sprendimus – norą arba taupyti, arba išlaidauti.
„Lūkesčių rodikliai šiuo metu yra nusvirę žemyn. Tai reiškia, kad žmonės ir verslai ateitį vertina nuosaikiai. Neapibrėžtumas didelis dėl Europoje vykstančio karo. Todėl verslai vaikšto mažais ir atsargiais žingsneliais.
Sunkumus ėmėme pajusti dar prieš karą, Putinui paskelbus energetinį karą. Tačiau energetinis šokas buvo atlaikytas gana sėkmingai. Šią žiemą netgi gamta stojo į teisingą pusę. Ji buvo šilta, tai leido visai Europai išlaikyti užpildytas dujų saugyklas. Taip pat nukrito ir žaliavų kainos“, – sakė ekonomistė.
Tačiau ji pastebėjo, kad vartotojams infliacija vis dar labai aukšta.
„Centriniai bankai siekia stabilumo. Todėl matome palūkanų normų didinimą, kad infliacija grįžtų į normalų lygmenį. Manoma, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas kels iki 3,5 proc. Natūralu, kad skolinimosi kaina išaugs.
Nepaisant palūkanų kilimo, augo ir indėlių palūkanos. Todėl gyventojai pasiruošė ir turi finansinių atsargų“, – komentavo I. Genytė–Pikčienė.
Anot jos, visos Europos šalys flirtuoja su nuliu.
„Augimo nesitikima. Kai kur galime matyti ir recesiją.
2009 metų krizė buvo kertinė pamoka. Turėjome išpūstus vartojimo, kredito, nekilnojamo turto burbulus. Valdžia gyveno ne pagal savo išgalės. Iš duobės ekonomika kapanojosi 5 metus. Tai padėjo mums suprasti, kad turime subalansuoti ekonomika, kad būtume atsparūs išorės šokams“, – aiškino ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, vidaus rinka priklauso nuo perkamosios galios ir atlyginimų.
„Pernykštė infliacija paveikė perkamąją galią, darbo užmokesčio augimas tapo neigiamu. Infliacija pradėjo veikti gyventojų pasirinkimus ir elgseną.
Darbo rinka išliko sveika, nedarbo rodikliai žemi. Tam tikrų specialistų trūkumas verčia darbdavius išlaikyti talentus net ir esant neapibrėžtumui“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Ji pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėja vidurinioji klasė.
„Stipri, kritinį mąstymą turinti vidurinioji klasė yra visų demokratijų pamatas. Vidurinioji klasė Lietuvoje auga ir turtingėja. Žmonių, uždirbančių iki 1 tūkst. eurų, mažėja, tačiau auga gyventojų dalis, kurie uždirba daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Tačiau daugiausiai algos auga didžiuosiuose miestuose, bet ne regionuose. Ten situacija prastesnė. Ten verslai neturi galimybių plėtrai ir augimui, todėl jie negali didinti ir atlyginimų. Situaciją išspręstų, jeigu gamybinės ar IT įmonės keltųsi į atokesnes vietoves“, – sakė ekonomistė.
Darbo rinkose – gerėjančios nuotaikos
Antrą mėnesį darbo rinkos barometras siunčia teigiamus signalus. Vasarį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis vėl didėjo ir pasiekė 101,1. Palyginti su sausio mėnesiu, jis išaugo 0,6 balo.
„Europos darbo rinkų perspektyvos nuo metų pradžios akivaizdžiai pagerėjo“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.
Nedarbo komponentas vasarį pakilo 0,7 balo ir pasiekė 99,9. Jis jau priartėjo prie neutralios 100 balų ribos. Tolesnio nedarbo augimo neprognozuojama. Užimtumo komponentas pakilo 0,5 balo iki 102,3, o tai rodo teigiamą perspektyvą.
Lietuvoje darbo rinkos barometras taip pat didėjo antrą mėnesį iš eilės. Šiuo metu jis siekia 101,8 ir 0,7 balo viršija Europos vidurkį. Nedarbo (101,1) ir užimtumo (102,6) komponentai irgi pasiekė teigiamą ribą.
