Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos šalių boikotuos Kremliuje antradienį vyksiančią Vladimiro Putino inauguracijos ceremoniją, tačiau numatoma, kad Prancūzija ir dar septynios ES valstybės, nepaisydamos Kyjivo prašymo, atsiųs po savo pasiuntinį, skelbia „Reuters“.
JAV patvirtino neketinanti dalyvauti ceremonijoje, kuri vidurdienį vyks Kremliuje.
„Ne, mes neturėsime atstovo jo inauguracijoje, – patikino JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. – Mes tikrai nelaikome tų rinkimų laisvais ir sąžiningais, tačiau jis yra Rusijos prezidentas ir toliau eis šias pareigas“.
Didžioji Britanija ir Kanada sakė, kad nesiųs savo atstovų dalyvauti ceremonijoje, ypač po to, kai pirmadienį Rusija paskelbė surengsianti taktinių branduolinių ginklų pratybas, kurios, kaip ji tikisi, atvėsins „karštas galvas“ Vakaruose.
Dalyvaus ir Prancūzija
Aukšto rango Kremliaus pareigūnas sakė, kad visų užsienio diplomatinių atstovybių Maskvoje vadovai buvo pakviesti dalyvauti V. Putino inauguracijoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
ES atstovas spaudai „Reuters“ sakė, kad bloko ambasadorius Rusijoje nedalyvaus ceremonijoje, nes tokios pozicijos laikosi dauguma bloko valstybių narių.
Kitas Europos diplomatas „Reuters“ sakė, kad 20 ES valstybių narių boikotuos renginį, tačiau tikimasi, kad dar septynios valstybės narės atsiųs savo atstovus. Be Prancūzijos numatomas dar ir Vengrijos bei Slovakijos atstovų dalyvavimas, naujienų agentūrai sakė sakė du diplomatiniai šaltiniai.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nedalyvaus. Baltijos šalys, kurios nebeturi pasiuntinių Maskvoje, kategoriškai atmetė galimybę dalyvauti inauguracijoje.
„Manome, kad Rusijos, o ypač jos nusikalstamo lyderio, izoliacija turi būti tęsiama, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Dalyvavimas Putino inauguracijoje Lietuvai nepriimtinas. Mūsų prioritetu išlieka parama Ukrainai ir jos žmonėms, kovojantiems su Rusijos agresija“.
Putino inauguracija
Siekdamas išlikti valdžioje, prieš keletą metų V. Putinas perrašė Rusijos konstituciją. Po dabartinės kadencijos, pasibaigsiančios 2030 m., konstitucija leidžia V. Putinui kandidatuoti dar vienai kadencijai ir valdyti iki 2036 m., kai jam sukaks 83-eji.
Tradiciškai Rusijoje po prezidento inauguracijos atsistatydina vyriausybė, kad valstybės vadovas galėtų sudaryti naują ministrų kabinetą. Remiantis Dūmos, Rusijos parlamento, informacija, įstatymų leidėjai naujų ministrų paskyrimus galėtų patvirtinti iki gegužės 15 dienos.
Politikos apžvalgininkai laukia, ar dar kartą užsienio reikalų ministru bus paskirtas 74 metų Sergejus Lavrovas, šias pareigas einantis jau 20 metų. Taip pat spėliojama dėl gynybos ministro Sergejaus Šoigu ateities, jo vyriausiasis pavaduotojas Timūras Ivanovas neseniai buvo areštuotas ir apkaltintas korupcija.
V. Putino inauguracija bus tiesiogiai transliuojama per daugumą pagrindinių Rusijos televizijos kanalų maždaug nuo vidurdienio, kai prabangus automobilių kortežas atveš jį į Maskvos didžiuosius Kremliaus rūmus. Atvykęs, jis rūmų koridoriais nueis į puošnią Šv. Andriejaus salę, kur duos prezidento priesaiką ir trumpai kreipsis į rusus.
Inauguracija vyks likus dviem dienoms iki Pergalės dienos, Rusijoje minimos gegužės 9-ąją ir įgavusios naują simbolinę reikšmę, V. Putinui lyginant puolimą Ukrainoje su Rusijos kova prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais.
Prieš abu renginius valdžia pastatė užtvaras visame Maskvos miesto centre.
