Rusijos ir rytų Libijos atstovai tariasi dėl gynybos pakto, kuris numatytų naujos Rusijos karinės bazės kūrimą ir „galvos skausmą“ JAV dėl ir taip augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, perspėja ekspertai ir politikai.
Rusija veržiasi didinti savo karinį dalyvavimą Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, o naujas susitarimas su Libija gali reikšti naujos karinio jūrų laivyno bazės įkūrimą. Primename, kad Rusija Juodosios jūros pakrantėje jau turi karinę bazę Sirijos teritorijoje.
Gynybinį susitarimą aukščiausiu lygiu aptarinėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Libijos rytinę dalį kontroliuojantis Khalifa Haftaras, kuomet šis buvo atvykęs į susitikimą Maskvoje, rugsėjo pabaigoje.
Rusijos aktyvumo Libijoje eskalacija kelia naujus iššūkius JAV ir sąjungininkams Europoje, kuriems ir taip tenka dorotis su Rusijos puolimo Ukrainoje pasekmėmis. Vakaruose taip pat baiminamasi, kad Rusija gali pabandyti įsitraukti į konfliktą Artimuosiuose Rytuose, jeigu karas Izraelyje išsiplėstų už Gazos Ruožo ribų, rašoma „Focus“.
JAV valdžios atstovai šią grėsmę vertina „labai rimtai“, „Bloomberg“ cituojamas buvęs JAV spec. pasiuntinys Libijoje Jonathanas Wineris. „Rusijos išlaikymas tam tikrų atstumu nuo Viduržemio jūros buvo esmine strategine užduotimi. Jeigu Rusija ten gaus uostus, tai jai suteiks galimybę šnipinėti visoje Europos Sąjungoje“, – pareiškė jis.
Naujienų agentūros šaltiniai taip pat skelbia, kad K. Haftaras norėtų gauti savo karinių oro pajėgų ir spec. padalinių apmokymą, o mainais suteikti Rusijai kelias karines oro bazes Libijoje, kur šiuo metu jau yra įsikūrę „Wagner“ smogikai.
Ilgainiui bazės turėtų būti modernizuotos ir pritaikytos Rusijos kariuomenės reikmėms. Kitų šaltinių, susipažinusių su derybų eiga, teigimu, rusų kariniai laivai taip pat galėtų gauti teisę nuolatos bazuotis Libijos uoste, tikėtina, Tobruke, kuris yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo Graikijos bei Italijos krantų. Tačiau tokie planai yra numatomi tolimesnei ateičiai, nes reikalautų brangiai kainuojančios ir ilgai trunkančios modernizacijos.
Rusijos veikla Libijoje
Rusija kelerius pastaruosius metus slapta didino įtaką Šiaurės Afrikoje – ten veikė „Wagner“ samdiniai, kurie užtikrino regione išgaunamos naftos eksportą. Rusų samdiniai į Libiją atvyko tuomet, kai šalyje įsivyravo chaosas po NATO palaikyto M. Kaddafi valdžios nuvertimo 2011-aisiais.
Maskva intensyviai vysto savo įtaką Afrikos žemyne ir karinė bazė Viduržemio jūroje nėra vienintelė vieta, kur jie taikosi. Yra žinoma, kad Rusija taip pat ieško karinės jūrų laivyno bazės Raudonojoje jūroje Sudane, kuri leistų gauti prieigą prie Sueco kanalo, Indijos vandenyno ir Arabijos pusiasalio. Tiesa, pilietinis karas šioje šalyje kol kas neleidžia kalbėti apie konkrečius planus.
Libija šiuo metu yra padalinta į kelias tarpusavyje kariaujančias ir į visą šalį pretenduojančias administracijas – viena yra vakarinėje šalies dalyje su sostine Tripoliu, o kita – rytinėje su K. Haftaru priešakyje.
79-erių K. Haftaras kontroliuoja daugelį didžiųjų Libijos naftos gavybos objektų, kurie sudaro apie 40 proc. visų Afrikos žemyno atsargų. Anot šaltinių, K. Haftaras siekia gauti oro gynybos sistemų, kurios padėtų įgyti strateginį pranašumą prieš savo oponentus, kuriuos palaiko Turkija.
