Su gėlėmis ir džiaugsmo šūksniais Lietuvos lenktynių sporto entuziastai vidurdienį pasitiko iš Dakaro grįžusį Roką Baciušką, iškovojusį aukščiausią apdovanojimą. Vos 23-ejų Rokas Dakare važiavo tik antrą kartą ir iškovojo antrąją vietą.
TV3 žinių „Dienos komentare“ lenktynininkas atsakė, su kokiomis nuotaikomis grįžo ilgą laiką lyderiavęs lietuvis.
Ilgą laiką rungtynių metu jūs buvote pirmas, tačiau paskutinę minutę nukritote į antrą vietą. Prie finišo matėme, kad teko ranka užsidengti akis, tai kaip jaučiatės dabar?
Šiandien viskas nuslūgę, ramu, o ta emocija, kai grįžti po finišo, visi fanai dainuoja skanduotes, kai matai, kad į Dakarą atvažiavusi tokia žmonių gausa palaikyti tavęs, tai neišeina neišspausti ašarėlės. Kai atvažiuoji dėl pirmos vietos, o paskutiniame etape, 138 kilometre, atsitinka taip…
Mums nusisuko kardanas, su šturmanu kalbėjome, kad geriau taip būtų atsitikę 2-oje ar 3-oje dienoje, bet ne – reikia, kad taip atsitiktų paskutinę dieną Dakaro. Buvo 138 kilometrai, važiavome pajūriu, nebuvo nei akmenų, neturėjo ir navigacijos problemų, bet 40-tame kilometre važiavau greitą posūkį į kairę ir nusisuko kardanas. Jis pradėjo maltis viduje, todėl turėjome sustoti ir išimti, nes, jei būtų malę po kojomis, tai mano kojos būtų kaip faršas.
Tai viskas laimingai, baigėme antri. Komanda, aišku, taip pat braukė ašarą, mechanikai, komandos vadovas, nes sakė, kad žino, jog aš viduje, širdy, esu čempionas, nes pirma vieta buvo paduoda ant delno, bet išslydo. Mes esame čia, mes pasirodėme gerai ir mūsų visi fanai žino, kad mes esame čempionai.
Ar to buvo galima išvengti?
Kas būtų, jeigu būtų, kaip sakoma. Atsitiko taip, kaip atsitiko. Šį kartą atsitiko man, kitais metais ar kitą kartą atsitiks kitam arba vėl man – tu nežinosi, toks gyvenimas. Toks sportas ir yra – ne visada diagrama eina tik į viršų, ji eina ir į apačią, ir į viršų, tuo ir gyveni.
Aš manau, kad sustiprėsiu dar daugiau ir tie tikslai bus dar didesni. Bus dar didesnė motyvacija siekti tų tikslų ir judėti į priekį.
Jūs Dakare tik antrą kartą ir jau 2 vieta. Daug kas sako, atsiprašau, bet pagal amžių, piemenukas ir susirinko aukščiausius rezultatus. Tai kur jūsų ta stiprioji pusė?
Nepykite, taip gavosi. Aš negaliu kitaip, važiuoju dėl sporto, daug darbo atiduota ir komandos. Atrodo, kad man būtų 40 metų ir Dakarą važiuočiau jau 30 metų, o aš dar važiuoju tik 2 Dakarą.
Pirmas Dakaras buvo su daug baimės, nes kopos ir pan., o antrą Dakarą važiavau ramiai, nes aš žinojau, kas laukia. Taip, šis Dakaras buvo sudėtingas visiems, kalbėjau ir su kitais vairuotojais, kurie važiuoja jau 15-tą Dakarą, tai sakė, kad šis Dakaras Saudo Arabijoje buvo pats sudėtingiausias, nes buvo ir lietaus, ir upelių… Nuo kada Saudo Arabijoje gali būti lietus? O lietaus davė, tai važiavome per upelius, skendo ir sunkvežimiai, ir bagiai.
Tai mano sudėtingiausias Dakaras, bet tai tik antras Dakaras, todėl neaišku, kas bus ateityje.
O tai kas laukia ateityje? Kada sėsite prie automobilio?
Prie automobilio dar spėsiu atsisėsti, dar yra laiko, jei užimsiu tą pirmą vietą tarp automobilių, tai tada nebus tikslų, todėl viską po truputį, laiptukais į viršų. Dabar susipažinome su Dakaru, su komanda.
Daugiau R. Baciuškos įspūdžių išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
