Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti.
Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą. Numatoma, kad dabar įpareigotas paslaugą užtikrinti visą parą visomis savaitės dienomis gydytojas tą darytų 12 valandų per parą 5 dienas per savaitę. Nors pačius šeimos gydytojus tokios permainos džiugina, panašu, kai kuriems gyventojams gali tekti keisti įpročius.
Tai reiškia, kad jei anksčiau gyventojai po įstaigos, kurioje yra prisirašę, darbo valandų, šventinėmis dienomis ar savaitgaliais dėl šeimos gydytojo pagalbos dažniausiai turėdavo kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius (įstaigas, su kuriomis jų poliklinika ar privatus šeimos gydytojo kabinetas turi sudaręs sutartį dėl pirminio lygio paslaugų teikimo), dabar dažnu atveju jis turės pakentėti ir pas gydytoją kreiptis kitą dieną.
Priėmimo skyrius pildosi neskubiais pacientais
Kaip pristatydamas įstatymų pakeitimo paketą aiškino sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, įgyvendinti šiuo metu įstatyme numatytą nuostatą nebuvo realu.
„Atsižvelgiant į neracionalų, ekonominiu ir klinikiniu požiūriu nepagrįstą reikalavimą šeimos gydytojams teikti paslaugas visą parą 7 dienas per savaitę, siūloma supaprastinti šią tvarką ir nustatyti, kad jie priežiūros teikimą užtikrintų ne mažiau kaip 12 valandų 5 darbo dienas per savaitę“, – Seime kalbėjo viceministras.
Pasak jo, tokiu būdu siekiama skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus išginti ir priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Iš esmės taip sprendžiame šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai pirminės sveikatos priežiūros centrai yra sudarę sutartis su ligoninėmis, tai reiškia, stacionarinio lygio įstaigos teikia pagalbą, nepriklausomai nuo to, ji yra skubi ar ambulatorinė.
Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet skubiosios pagalbos skyriai didžiąja dalimi yra pildomi ir pacientais, kuriems nereikalinga skubioji ar būtinoji medicinos pagalba.
Mūsų idėja ta, kad tokios sutartys neegzistuotų ir pacientai, kuriems reikalinga ne skubi, o planinė gydytojo pagalba, nueitų į tuos vartus, kur yra tikslinga – pas šeimos gydytoją. Tačiau kai reikalinga būtinoji pagalba, jie važiuotų į bet kurį priėmimo skyrių“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Nors priėmimo skyriuje dirbantys specialistai patikina, kad apie trečdalį pacientų srauto sudaro neskubios būklės, būtent šeimos gydytojo pagalbos paslaugos priėmimo skyriuje prireikė labai nedidelei daliai pacientų.
Kaip patikslina ministerija, jei iš viso per pirmą šių metų pusmetį PSDF biudžeto lėšomis apmokamų priėmimo skubiosios pagalbos skyriuose paslaugų buvo suteikta 697 tūkst., iš jų šeimos gydytojo lygio paslauga (kai jis nedirbo) buvo suteikta 6 477 pacientų. Tai sudarė vos 0,92 proc.
Kaip pacientai gaus pagalbą?
Ministerijos aiškinimu, pacientui iškilus poreikiui gydymo paslaugas gauti kitu laiku, kai pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga nedirba, tą bus galima padaryti keliais būdais.
„Jei paciento būklė atitiktų ūmios būklės atvejus, pacientas turėtų kreiptis į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje veikiančias atitinkamos savivaldybės mero paskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pavyzdžiui, turinčias skubiosios pagalbos skyrių ar skubiosios pagalbos kabinetą ir ten gauti paslaugas.
Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, bet būtų priskirtina šeimos gydytojo kompetencijai, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną. Tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas“, – pateikė aiškinimus SAM.
Kitaip sakant, jei būklė nėra ūmi, o jūs reikalausite pagalbos nuvykę į priėmimo pagalbos skyrių, už tai jūsų bus paprašyta susimokėti.
Tuo metu dėl būtinosios pagalbos, išskyrus pirmu atveju nurodytą atvejį, kaip nurodo ministerija, pacientas turėtų kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių ar kabinetą.
„Pacientams pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir toliau bus užtikrintos, tačiau bus aiškiau, kur konkrečiu atveju kreiptis. Taip pat pacientams nebereikės prisimokėti už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei dėl jų bus kreipiamasi į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu.
Taip pat taip bus racionaliau naudojamos PSDF iš kitos lėšos, nes nebereikės sudaryti sutarčių ir mokėti toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios užtikrindavo pagalbą jų nedarbo metu“, – aiškino A. Pečkauskas.
Jis pridūrė, kad jei įstaigos pačios negalės užtikrinti paslaugų teikimo 12 valandų darbo dienomis (dėl mažai šeimos paslaugas teikiančių gydytojų, ligos, atostogų atveju), dėl šių paslaugų užtikrinimo turės būti sudaryta sutartis su kita pirmine ambulatorine asmens sveikatos priežiūrks įstaiga.
Šeimos gydytojas negali dirbti ir naktimis ir savaitgaliais
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva patikino, kad šie pokyčiai bendruomenės laukti ir racionalūs, o pacientai pokyčių pajausti neturėtų.
„Pakeitimas yra sveikintinas, nes dabartinis reikalavimas teikti paslaugas 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę neatitinka realios praktikos. Kad šeimos gydytojas dirbtų nepertraukiamai visą parą visą savaitę nėra nė vienoje šalyje. Šeimos gydytojo paslaugos yra ambulatorinės, kurios neteikiamos nei naktimis, nei savaitgaliais. Buvo tokių minčių, kad šeimos gydytojas budėtų nakties metu, bet reikia suprasti, kad jei aš budėsiu, tai negalėsiu dirbti kitą dieną ir priimti savo apylinkės pacientų. Negali šeimos gydytojas dirbti kiaurą parą“, – kalbėjo ji.
Ji priminė, kad yra reglamentuota, kokiais atvejais šeimos gydytojas turi suteikti pagalbą per 24 valandas. Tai yra ūmios ligos atvejai, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui, esant ramybės būsenoje, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai.
Pasak A. Astafjevos, dalis tokias ūmias būkles patiriančių pacientų ir taip kreipiasi į priėmimo-skubios pagalbos skyrius.
„Tad pacientams iš esmės niekas nesikeičia, jie toliau galės kreiptis į skubiosios pagalbos skyrius dėl skubios pagalbos. Ten ir bus sprendžiama, ar pacientui reikia suteikti skubią pagalbą, ar jis gali laukti kitos dienos ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Reikia šviesti pacientus, kada jų negalavimas gali palaukti šeimos gydytojo pagalbos, o kada tai – skubi pagalba ir išties reikia vykti į priėmimo skyrių“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Jos pastebėjimu, jei pacientui reikalinga planinė šeimos gydytojo lygio pagalba jo nedarbo metu, viską galima ir reikia suplanuoti iš anksto, tai yra iš anksto užsiregistruoti planinei šeimos gydytojo konsultacijai ir jos metu išspręsti ar aptarti tolimesnę tyrimų, konsultacijų ar gydymo eigą arba gauti siuntimą planinės paslaugoms kitoje gydymo įstaigoje.
„Pavyzdžiui, jei reikia perrišti kokią žaizdą šeštadienį, galima parašyti siuntimą, kad tokią paslaugą žmogus gautų tame pačiame priėmimo skyriuje.
Tiesiog reikėtų suprasti, kad planinė pagalba, vadinasi, neskubi. Gaila, bet dažnai pasitaiko, kad nepriklausomai nuo būklės sunkumo ir situacijos sudėtingumo, pacientai nori visko „čia ir dabar“. Ir kartais labiausiai triukšmauja tas, kuriam reikalingos planinės, tai yra neskubios paslaugos, o tas, kuriam tikrai visko reikia skubiai, tyliai sėdi ir laukia savo eilės“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Kam reikia, išduos ir nedarbingumą
SAM taip pat teigė, kad susirgus savaitgalį esant poreikiui gauti nedarbingumą tą bus galima padaryti nuvykus ir į ligoninę ar kitą stacionarines paslaugas teikiančią įstaigą.
„Ūmios būklės pacientas kreipiasi į bet kokią gydymo įstaigą ir joje gali būti išduotas nedarbingumas. Specialiųjų reikalavimų asmens apraše nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalbos skyriaus, teritorinio skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ar skubiosios medicinos pagalbos kabineto gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
Jei sveikatos centras teikia stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, šis centras privalės užtikrinti skubios pagalbos paslaugas (ir išduoti nedarbingumą)“, – rašoma SAM portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Ministerija taip pat patikino, kad šiuo metu egzistuojantis medicininių konsultacijų numeris 113 bus plėtojamas, siekiant teikti informaciją, patarti žmonėms, kada jų būklė yra išties skubi, o kada galima kreiptis į gydytoją kitą dieną.
