Šiuo metu tėvai turi teisę visas vaiko nelankytas pamokas pateisinti patys – mokyklos neturi teisės reikalauti gydymo įstaigos išrašų apie vaiko sveikatos būklę. Jei tėvai parašo, kad vaikas sirgo, mokykla turi tikėti, kad vaikas išties sirgo. Tačiau tokioms tėvų laisvėms greitai gali ateiti pabaiga, mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užsimojo riboti tėvų galimybę teisinti vaikų praleistas pamokas.
Gali leisti tik 5 dienas
Kaip kalbėjo ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, kol kas svarstoma, kad tėvai galėtų pateisinti tik 5 praleistų pamokų dienas. Visą kitą laiką turės pateisinti nebent sveikatos priežiūros įstaiga, mokyklai pateikusi duomenis apie tai, kad vaikas sirgo.
„Į mus kreipiasi mokytojai, mokyklų vadovų asociacijos ir prašo, kad padėtume tvarkytis su šiuo klausimu. Mokyklos lankomumas tiesiogiai koreliuoja su mokymosi rezultatais.
Tikrai matome, kad skaičius pamokų, kurios yra nepateisintos net ir tėvų rašteliu, yra didelis. Norime aiškiai pasakyti, kad netoleruosime pamokų nelankymo be pateisinamos priežasties.
Mokyklos dažnai nežino, kas vyksta su vaiku, ar jis tikrai serga, turime pasirūpinti ir žinoti, kur yra vaikas ir kas vyksta.
Turime pirminį variantą, kad galėtų būti penkios dienos, kurios gali būti pateisinamos tėvų rašteliu“, – „Žinių radijui“ sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad ministerija nenorėtų krauti naštos gydymo įstaigoms ir šeimos gydytojams, todėl kuriamas mechanizmas, kaip informacija apie vaiko ligą iš gydymo įstaigos automatiškai pasiektų mokyklą. Žinoma, toje automatikoje šeimos gydytojams vis tiek atsiras papildomo darbo.
„Atžalynas“ į pamokų nelankymą žiūri griežtai
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sakė, kad ministerija eina paskui mokyklas – jos jau seniai suprato, kad reikalinga riboti tėvų galimybes teisinti vaikų pamokų nelankymą.
„Atžalyne“ yra gana griežtai ribojamos tėvų galimybės teisinti praleistas pamokas ir net vežtis vaikus atostogauti ne atostogų metu.
„Mes jau seniai tą darome ir labai griežtai žiūrime į vaikų lankomumą.
Teisės aktai leidžia tėvams varijuoti vaikui eiti į mokyklą ar ne. Mes dabar negalime reikalauti jokių pažymų iš medikų, leidžiama tėvams pateisinti praleistas pamokas.
Dažnai yra kalbama apie išvažiavimus į kurortus ne vaikų atostogų metu – tai mes esame prieš tokį dalyką. Na, vieną kartą per metus leidžiu išvažiuoti 3–4 dienoms, turime tokį sutarimą savo bendruomenėje“, – sakė G. Petrulis.
Didesnė bėda – vaikai, kuriais tėvai nesirūpina
Tuo tarpu Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sako, kad regionuose įsikūrusios mažesnės mokyklos susiduria su visai kitomis pamokų nelankymo priežastimis ir jos yra svarbesnės ir rimtesnės nei vaiko išvykimas pailsėti į kurortą.
„Manyčiau, yra truputį per daug išpūstas reikalas dėl vaikų išvažiavimo į atostogas.
Tai galbūt aktualiau didmiesčių mokykloms, kur mokosi daugiau pasiturinčių tėvų vaikų ir ši problema išties egzistuoja. Vis dėlto daugumos pasiturinčių tėvų vaikai mokosi pakankamai neblogai. Jei motyvuotas vaikas savaitę neina į mokyklą, nes jam reikia pailsėti emociškai, psichologiškai – nematau tame didelės tragedijos.
Su kuo susiduriame mes ir kitos mažesnės, ypač regionuose esančios, mokyklos – tai su šeimomis, kur tėvai nėra labai atsakingi ir aplaidžiai augina vaikus.
Kai vaikas dėl nerimtų priežasčių ar nepriežiūros neina į mokyklą, lieka namuose, nieko ten neveikia, atsiranda mokymosi spragos, o tėvai vėliau ramiai pateisina vaiko nelankymą.
Žinau, kad kitos mokyklos, nelaukdamos ministerijos sprendimų, viduje priima tokią vidinę tvarką, kurioje numato protingą laiko tarpą, kiek tėvams leidžiama pateisinti nelankymo dienų. Paprastai tai būna 3–5 dienos. Mes taip pat planuojame tą daryti“, – sakė gimnazijos direktorius.
Jis pridūrė manantis, kad šiuo metu yra per daug laisvai tėvams suteikta teisė teisinti vaikų nelankymą.
Vaikai ir jų tėvai dažnokai pamiršta savo pareigas
Tuo tarpu švietimietė, Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sako, kad atėjo metas vaikams ir jų tėvams priminti, kad mokytis ir eiti į mokyklą privalu – toks vaiko darbas. Jei norime turėti protingus ir našius visuomenės narius, aplaidžiai žiūrėti į jų ugdymą niekaip negalima.
„Čia labai svarbu ir tėvų sąmoningumas, supratimas, kad mokyklos lankymas privalomas ir mokymasis yra rimtas darbas. Tai ne pabuvimo ar tik pabendravimo su bendraamžiais, laiko praleidimo ar pan. vieta.
Gal kai kam jau reikia priminti, kad mokykloje privalu mokytis. Tai vaiko darbas. Ir tokia pat pareiga jos lankymas, kaip suaugusiųjų atėjimas į darbą.
Deja, tenka sutikti ir jau dera susitarti, kiek patys tėvai gali pateisinti praleistų pamokų. Tikrai nesmagu, kai negali pasitikėti tėvais. Bet dėl kai kurių nesąžiningai pateisinančių vaiko lankomumą dabar bus limitas visiems, tikiuosi, kad sąlyginis, nes būna rimtų priežasčių“, – sakė V. Targamadzė.
Politikė pridūrė, kad paradoksas tas, jog pamokų nelankymo problema yra daugiau žodinė, nes susistemintos informacijos niekas kaip ir neturi.
„Mane ir vėl stebina, kad niekas negali pateikti realios pamokų lankomumo situacijos. Kreipėmės dėl duomenų apie pamokų lankomumą į įvairias institucijas. Niekas negali jų pateikti. Jau nekalbu apie išsamią pamokų nelankomumo situacijos analizę. Pasirodo, kad viena iš priežasčių yra skirtingi dienynai. Tik dabar tarsi sužinoma?! Graudu“, – skepsio neslėpė pašnekovė.
Straipsnio autorė: Eglė Kuktienė
