Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar daliai pacientų prieinamumas kaip tik nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.
Daug sumaišties šeimos gydytojų bendruomenėje įnešusiame (dabar derinamame iš naujo) Vyriausybės nutarimo projekte, kurį reikia priimti prieš įsigaliojant sveikatos tinklo pertvarkai, juodu ant balto parašyta, kad ambulatorinę pagalbą šeimos gydytojai turi teikti visą parą.
Tokią pagalbą pirminės sveikatos priežiūros įstaigos kiaurą parą privalėjo užtikrinti ir iki šiol. Vienos jų šias paslaugas teikė pačios (naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu dirbant budinčiam gydytojui), kitos – sudarydamos sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, dirbančiomis visą parą.
Tad šeimos gydytojo nedarbo metu gyventojai daugeliu atvejų skuba į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius. Kitaip sakant, jei yra sudaryta sutartis, ir neskubiu atveju pacientams čia turi būti teikiama nemokama pagalba pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Panašu, kad tvarka keisis.
Nutarimą keičia dabar, įstatymą – vėliau
Įsisiūbavus medikų pasipiktinimui, kad nauja formuluotė nutarime reikštų, kad jie patys privalo teikti pagalbą visą parą, viceministrė D. Jankauskienė viešais pasisakymais ėmė „gesinti laužą“ ir aiškino, jog SAM užmojai buvo „perskaityti ne taip“.
Ji paaiškino, kad šeimos gydytojai skubios pagalbos teikimą turės užtikrinti tik 12 valandų. Tiesa, tokia nuostata turėtų atsirasti su pavasario sesijos metu ketinamu registruoti įstatymo pakeitimo projektu.
„Kaip tik yra priešinga intencija, kad šeimos gydytojai, kuriems dabar yra įstatymu – pabrėžiu, įstatymu, ne Vyriausybės nutarimu (…) – yra reglamentuota, kad šeimos gydytojas turi būti prieinamas pacientams 24 valandas 7 dienas per savaitę. Ir mes suprantame, kad šią nuostatą įgyvendinti yra praktiškai neįmanoma dėl to, nes žmogus negali tiek dirbti. Todėl tie susitarimai su ligoninių priėmimo skyriais irgi privedė prie to, kad priėmimo skyriai ligoninėse yra labai apkrauti.
Todėl mes norime pakeisti tas 24 valandas į 12 valandų – kad šeimos gydytojas būtų prieinamas skubiai pagalbai 12 valandų. Aišku, jie 12 valandų per dieną visi nedirbs, reikės kooperuotis tarp šeimos gydytojų ir įkurti daugiau tų centrų, kaip yra dabar, pavyzdžiui, Centro poliklinikoje Vilniuje, kur yra šeimos gydytojo kabinetas, kuris veikia visą parą“, – LRT radijui komentavo D. Jankauskienė.
Ministerijos paprašius paaiškinti, kodėl užvirė tokia painiava, ji nurodė, kad Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas negali prieštarauti šiuo metu galiojantiems įstatymams.
„Todėl jame palikta nuostata dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visą parą. Ši nuostata yra įtvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, tačiau ją planuojama keisti, sumažinant paslaugų teikimo laiką iki 12 valandų. Įstatymo pakeitimo projektą planuojama teikti Seimui pavasario sesijoje“, – dėstė SAM.
Budintys kabinetai reikalauja milžiniškų resursų
VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius patiko, kad buvo labai keista išvysti numatytą prievolę teikti pagalbą visą parą, mat tai, visų pirma, reikalauja milžiniškų žmogiškųjų resursų.
„Norint užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą, reikalinga labai nemažai etatų. Reikia įsivaizduoti, kad jei tokios įstaigos, ypač rajonuose, neturi galimybių dabar užtikrinti savo darbuotojų apsaugos, įsteigti apsaugos postų, tai čia norima užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas net ir nedidelėse įstaigose visą parą“, – neseniai socialdemokratų surengtoje diskusijoje kalbėjo jis.
Tačiau galvojant ir apie 12 valandų būtiną užtikrinti ambulatorinę pagalbą medikams lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Ko po pokyčių laukti pacientams – dar neaiškiau.
Visų pirma pasiteiravus, kokiomis konkrečiai 12 valandų (įprastomis ar nakties metu) ta pagalba turėtų būti užtikrinta, ministerija nurodė, kad teisės aktais planuojama įtvirtinti perpus mažesnę minimalią ambulatorinių paslaugų teikimo trukmę (12 val.), bet ne konkrečias valandas.
„Pirminės sveikatos priežiūros centrai galės dirbti trumpiau, o savivaldybės turės užtikrinti didesnį skaičių skubiosios pagalbos bendrosios praktikos gydytojų kabinetų savo teritorijoje, kad pacientams skubi šeimos medicinos kompetencijos pagalba taptų prieinamesnė, o ligoninių priėmimo skyrių apkrovimai būtų sumažinti“, – nurodoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Tiesa, kur ir kiek tokių kabinetų įsteigti, spręs pačios savivaldybės. Vertindamas tokių budinčio gydytojo kabinetų idėją V. Kasiulevičius visų pirma įžvelgė resursų trūkumo problemą.
„Pandemija sudarė sąlygas eksperimentinei situacijai, kada savivaldybėse steigėsi vadinami kovido kabinetai, pacientai turėjo, kur galėjo kreiptis tiesiogiai. Ir mintis ta, kad tokie kabinetai, esantys ne ligoninių, o pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų teritorijoje, galėtų perimti dalį srauto.
Be abejo, tai vienas iš sprendimų, bet jis irgi reikalauja etatų, reikia papildomos darbo jėgos. Aišku, tokios didelės įstaigos kaip Centro poliklinika Vilniuje gali užtikrinti pagalbą visą parą, bet ir tai jiems kainuoja nemažus pinigus. Tai neįsivaizduoju, kaip mažos įstaigos tą darys“, – pastebėjo jis ir pridūrė, kad gyventojų apsilankymai pas gydytojus naktį yra ir didžiulė sveikatos raštingumo problema.
Vienas šeimos gydytojas daug padėti naktį negalės
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento habil. prof. dr. Julius Kalibatas apie ruošiamus pokyčius taip pat kalbėjo be didelio entuziazmo. Pasak jo, įstatymus parašyti paprasta, bet kaip tai veiks praktikoje, labai neaišku.
„Ką reiškia, kad ambulatorinę priminę sveikatos priežiūrą gydytojas turės teikti 12 valandų? Gydytojas dirba 8 valandas, bet kadangi orientuojamasi į didžiąsias poliklinikas, kur dirba ir 20, ir 30 šeimos gydytojų, tai vieni jų dirba iš ryto, nuo ryto 8 val., o kiti ateina popiet ir dirba iki 20 valandos. Tad taip ir susidaro, kad pagalba teikiama nuo 8 ryto iki 20 val. – 12 valandų.
Bet ką tai reiškia? Pacientas nori ateiti pas savo gydytoją, bet jo nėra, jis baigia darbą ir tada jo pacientus turi perimti kitas dirbantis gydytojas, kuris juk turi ir savo pacientus. Tai kodėl jis turi priiminėti dar kitų gydytojų pacientus, nors už tai jokių pinigų papildomai negauna. Čia jau vienas neaiškumas“, – kalbėjo profesorius.
Jo tvirtinimu, dabartinė tvarka veikė pakankamai gerai, o minėtųjų budinčio gydytojo kabinetų steigimas neatrodo racionalus dalykas.
„Ką reiškia aprūpinti tokį kabinetą? Vadinasi, 30 naktų šeimos gydytojai, pasikeisdami ar nepasikeisdami turės budėti, arba reikės 4 etatus turėti papildomai, kad dar būtų budintys gydytojai. Ir taip turime šeimos gydytojų trūkumą. Jei turėtume jų perteklių, gal ir būtų galima taip „žaisti“.
Kita vertus, kokią pagalbą šeimos gydytojas gali suteikti naktį? Nedirba laboratorijos, nepadarysi rentgeno, echoskopijos, diagnostinės galimybės yra labai ribotos – išklausiau, apžiūrėjau, pačiupinėjau ir pagal tai turiu spręsti, kokio rimtumo sutrikimas ir ką su tokiu pacientu daryti. O realiai, jei neaišku, reikia kviesti greitąją pagalbą ir vėlgi siųsti į priėmimo skyrių“, – kalbėjo jis.
Kitose šalyse nepasiteisino
Profesorius pasakojo, kaip diegiant šeimos medicinos modelį Lietuvoje teko aplankyti daug šalių, tačiau tokių budinčių gydytojų kabinetai toli gražu ne visur pasiteisindavo.
„Būdavo, kad mažame miestelyje 30 gydytojų ir situacija tokia, kad į mėnesį vienas gydytojas budi, bet jis dirba pačiame geriausiame, gražiausiame centre ir pacientai žino, kad jei kokios problemos, reikia skambinti tuo vieninteliu telefonu ir vykti tuo vieninteliu adresu, o ne ieškoti konkretaus savo gydytojo telefono.
Bet gydytojai sakė, kad tokia sistema idiotiška – dažniausiai naktį tenka pramiegoti, nes pacientų nėra, nors miegoti juk geriau namie, ne kažkokiame centre. Ir sako, duok Dieve, jei per mėnesį vienas du pacientai atsiranda, gal vienas du pacientai nukreipiami į ligoninę. Taigi suprantama, kad tai neracionalu, bet tokie įstatymai. Bet iš esmės modelis yra visiškai neracionalus ir neveikiantis“, – konstatavo J. Kalibatas.
Pašnekovas sutiko, kad kaip yra problema, kai pacientas nesulaukia pagalbos, kai jos būtinai reikia, taip negerai, kai gyventojai plūsta pas gydytojus į priėmimo skyrių, kai tam nėra rimto reikalo.
„Mažesniuose miesteliuose, kur apylinkės nėra didelės, šeimos gydytojai duoda savo asmeninius mobilius telefonus. Žinau daug tokių gydytojų, jiems pacientai, jei kažkas nutinka, ir skambina pasikonsultuoti. Nors pacientai tuo būna labai patenkinti, telefonu problemos praktiškai ir išsprendžiamos. Aišku, modelis irgi nekoks, nes juk gydytojas irgi nori pailsėti, turėti išeigines. Aišku, didžiuosiuose miestuose greičiausiai šeimos gydytojų asmeninius telefonus turi Seimo, Vyriausybės nariai, kiti panašūs asmenys, bet tiktai ne dauguma“, – neslėpė jis.
Ar nepablogės prieinamumas ir neteks susimokėti?
Dar daugiau neaiškumo lieka dėl to, ar nereikės už dalį paslaugų, kurios dabar pacientams garantuojamos nemokamai, susimokėti iš savo kišenės.
Nors pakeitimai tik planuojami, jei oficialiai šeimos gydytojų pagalbos teikimas bus sutrumpintas iki 12 valandų, tačiau ne visur bus budinčių gydytojų kabinetai, neatmestina prielaida, kad priėmimo skyriuje už šeimos gydytojo lygio paslaugą gali tekti susimokėti.
Valstybinės ligonių kasos aiškinimu, dabar yra numatyta, kad jei pacientas įstaigos, kurioje yra prirašytas, nedarbo metu, kreipiasi šeimos gydytojo kompetencijos paslaugų į skubios pagalbos priėmimo skyrių (su kuriuo pirminės sveikatos priežiūros įstaiga sudariusi sutartį), jam už tai susimokėti nereikia.
Paklausta, ar negalima atmesti, kad kažkuriose vietovėse gali pablogėti pagalba pacientams skubios pagalbos atveju, kai pakanka šeimos gydytojo kompetencijos paslaugos, ir gali prireikti susimokėti, SAM aiškaus atsakymo nepateikė.
Tačiau ji pažymėjo, kad skubiosios medicinos pagalbos skyriai teikia paslaugas visą parą ir visų ten atvykusiųjų būklė turi būti įvertinta.
„Pažymime, kad kiekvienam į skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvykusiam pacientui turi būti atliktas pirminis paciento būklės vertinimas, nustatyta, ar yra skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų. Suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, gydytojas priima sprendimą dėl paciento tolesnio stebėjimo, gydymo stacionare arba jį išleidžia gydytis į namus“, – nurodė SAM.
Žada daugiau specialistų
Nors medikai sunkiai įsivaizduoja, kaip su dabartiniais resursais būtų galima užtikrinti sklandų minimų budinčius šeimos gydytojo kabinetus, ministerija savo ruožtu pažymėjo, kad šeimos gydytojo komandos paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti yra numatytos investicijos.
„Atsižvelgdami į gerąją ES valstybių narių patirtį, numatome tobulinti šeimos gydytojo komandos paslaugų organizavimą, didinti apmokėjimą, gerinti šių paslaugų prieinamumą. Šiuo metu skiriame didelį dėmesį skubiosios medicinos pagalbos organizavimo ir teikimo pagal šeimos gydytojo komandos kompetenciją klausimui. Šį klausimą išsamiai apsvarstysime su šeimos gydytojų ir pacientų organizacijomis, bendradarbiaudami rasime geriausius sprendimus, parengsime atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir apie juos informuosime visuomenę“, – aiškinama ministerijos atsakyme.
Be kita ko, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų žadama skiriama toms specialybėms, kurių Lietuvoje trūksta.
„Šeimos medicina yra vienas iš prioritetų. 2023–2024 mokslo metais daugiausiai valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų skirta būtent šeimos medicinai – 80 vietų iš 365“, – patikino SAM.
