Prekybos tinklai sunerimo ir ieško būdų, kaip kovoti su vagimis, kuriems lentynų ištuštinimas parduotuvėse yra tarsi kasdienis darbas. Nusikaltėliai nesikuklina ir neša viską – alkoholį, kavą, sūrius, sviestą ir kitus produktus.
Prekybininkai skundžiasi, kad kai kuriems ilgapirščiams vagystės tapo tarsi profesionaliu darbu – jie žino, iki kokios sumos gali nugvelbti prekių ir nesulaukti didesnės atsakomybės, ar savo darbelių imtis ir tuo metu, kai jų atžvilgiu vyksta teismo posėdžiai.
Mėgindami spręsti šią problemą, prekybininkai siūlo naujovę – įteisinti galimybę uždrausti etatiniams vagišiams net lankytis parduotuvėse.
Ar tai reiškia, kad bus filmuojami ir tikrinami visi be išimties per parduotuvės slenkstį žengiantys pirkėjai? Kaip tokią naujovę įgyvendins saugos tarnybos?
Ruošia naują kirtį
Lietuvos prekybos įmonių asociacija jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir siūlo apsvarstyti galimybę Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti naują priemonę – draudimą lankytis parduotuvėje asmenims, kurie vykdo pakartotines smulkias vagystes iš prekybos tinklų.
„Administracinės nuobaudos už smulkias vagystes, deja, neatgraso sistemingas smulkias vagystes vykdančių asmenų („profesionalių vagių“) nuo šių veikų padarymo.
<…> Po jų sulaikymo ir administracinės nuobaudos pritaikymo tokie asmenys grįžta į to paties prekybos tinklo parduotuves ir vykdo pakartotines (sistemingas) vagystes“, – teigia asociacijos atstovai.
Pasak jų, net jei vagys ir yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, praktikoje yra sudėtinga įrodyti, kad jie tokius veiksmu ruošiasi daryti ir toliau.
„2023 metais vien fiksuotų ir užkardytų vagysčių iš maisto prekių parduotuvių skaičius, palyginti su 2021 metais, išaugo dvigubai“, – sakoma asociacijos rašte ministerijai.
Prekybininkai taip pat siūlo Administracinių nusižengimų kodekse aiškiai įvardyti, kokios baudos galėtų grėsti už padarytą nusikaltimą.
Tad jeigu pakeitimai įsigaliotų, vagys ne tik būtų išvaromi iš parduotuvių, bet ir sulauktų kur kas didesnių baudų nei iki šiol. Kitaip tariant, Administracinis nusižengimų kodeksas pasipildytų 3 naujomis dalimis.
„Vagystės iš parduotuvės, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 180 iki 500 eurų.
<…> Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 500 iki 800 eurų.
<…> Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas draudimas lankytis tam tikrose parduotuvėse nuo 1 mėnesio iki vienerių metų“, – tokias baudas ir atsakomybę siūlo prekybininkai.
Vogti eina kaip į darbą, sulaikyti – sugrįžta vėl
Kalbinti apsaugos bendrovių atstovai taip pat tokį siūlymą vertina teigiamai, mat dabartinės bausmės, pasak jų, „etatinių vagių“ neatgraso nuo vagysčių.
„Didžiausią žalą prekybos vietoms padaro taip vadinami etatiniai vagys, kurie vogti eina kaip į darbą. O bausmių neefektyvumas neatgraso tokių asmenų nuo vagysčių.
Jie dažniausiai vagia prekių už sumą iki 150 eurų. Už tai gresia tik administracinė atsakomybė, apsauga pagauna, policija surašo protokolą, baudų nesusimoka ir vėl grįžta vogti. Turime atvejų, kai tas pats asmuo, toje pačioje parduotuvėje per dieną sulaikomas tris kartus“, – kalbėjo apsaugos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
Su tuo sutinka ir „Grifs AG“ apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas, kuris teigė, kad galbūt nauji pakeitimai iš tiesų galėtų užkirsti kelią dabartiniam vagių nebaudžiamumui.
„Yra etatiniai vagys, tokių asmenų grupės, kurie nuolatos įvykdo vagystes. Apsaugos darbuotojai tokius asmenis atpažįsta, tad jei nauji pakeitimai įsigaliotų, būtų užkirstas kelias atlikti vagystes prekybos vietose, nes nusikaltę asmenys tiesiog nebūtų įleidžiami“, – svarstė pašnekovas.
Ž. Bukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl naujų pakeitimų papildomų sunkumų apsaugos darbuotojams taip pat kilti neturėtų.
„Pandeminio laikotarpio metu sulaukta pavienių incidentų, konfliktinių situacijų, kai asmenys už tuo metu nustatytų taisyklių nesilaikymą buvo išprašomi iš parduotuvių. Tačiau tokių situacijų galimi sprendimo būdai yra žinomi, o darbuotojai turi reikiamą patirtį, kompetenciją.
Taigi, jei pakeitimai įsigaliotų, papildomų problemų kilti neturėtų“, – komentavo saugos tarnybos atstovas.
Saugos tarnybos vadovas A. Januška antrina, kad konfliktinių situacijų dėl naujo pakeitimo turėtų, kaip tik sumažėti dar labiau.
„Etatinius vagis, jei jie lankosi tose pačiose parduotuvėse, mūsų apsaugos darbuotojai ir dabar neretai atpažįsta. Supratę, kad yra atpažinti ir pavogti nepavyks, dažniausiai jie tuoj pat pasišalina iš parduotuvės.
Sulaikant įtariamuosius vagystėmis, neretai yra pasipriešinama sulaikymui, tad veikiant prevenciškai ir neįleidžiant tokių asmenų į prekybos vietas, manau konfliktinių situacijų kaip tik sumažės“, – kalbėjo pašnekovas.
Siūlo naudoti kameras, kurios nusikaltėlius atpažins iš karto
Tiesa, A. Januška svarsto, kad nors minėtas draudimas nusikaltėliams įžengti į parduotuvę yra sveikintinas, be papildomo kontrolės mechanizmo didelio rezultato sulaukta nebus.
Todėl, pasak jo, tam turėtų būti pasitelkiamos technologinės galimybės, pavyzdžiui, kameros, kurios galėtų identifikuoti asmenis iš karto.
„Vagystes įvykdžiusių asmenų biometriniai duomenys turėtų būti įtraukiami į asmenų, kuriems taikomi apribojimai, registrą. Kas tokį registrą kurtų, jį administruotų, yra diskusijos klausimas. Svarbiausia sukurti tam teisinį pagrindą.
Įrenginiais, t.y. vaizdo kameromis su veidų atpažinimo funkcija prekybos vietose, manau, pasirūpintų pačios prekybos vietos kartu su saugos tarnybomis. Taip pat svarbu numatyti atsakomybę už draudimo lankytis prekybos vietose pažeidimus“, – įsitikinęs A. Januška.
Pasak „Ekskomisarų biuro“ vadovo, šiuo metu saugomose prekybos vietose tokios kameros nėra naudojamos, nes biometrinių duomenų, kuriais siekiama nustatyti asmens tapatybę, tvarkymas yra draudžiamas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nustatytus reikalavimus.
„Esame patys išbandę kameras, galinčias identifikuoti asmenis, uždaruose objektuose su duomenų subjektų sutikimais. Efektyvumas tikrai geras, tačiau šias technologijas naudoti prekybos centruose apsunkina galiojantis teisinis duomenų tvarkymo reglamentavimas.
Dėl to asmenų ir turto apsaugos tikslais stebimų vaizdo kamerų duomenys nėra naudojami iš anksto identifikuoti buvusius pažeidėjus. Stebima, kai vykdoma neteisėta veika/pažeidimas ir atitinkamai į tai reaguojama arba surinkti duomenys po įvykio perduodami policijai“, – kalbėjo A. Januška.
Tuo metu Ž. Bukauskas tikina, kad šiuolaikinės vaizdo stebėjimo kameros kai kuriuose prekybos tinkluose tokią funkciją, kuri leidžia nustatyti asmenų tapatybę iš anksto, turi jau ir dabar. Tačiau dėl BDAR reikalavimų tokia galimybe pasinaudoti neleidžiama.
Jei dėl teisės aktų pakeitimų tokia galimybė atsirastų, tai tikrai ši priemonė būtų itin efektyvi. Kadangi apsaugos darbuotojas, būdamas savo poste, galėtų gauti signalą apie į prekybos tinklą įžengusį nepageidaujamą asmenį“, – teigė saugos bendrovės atstovas.
Teismas jau buvo uždraudęs asmenims lankytis prekybos tinkluose
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pasakoja, kad yra keletas atvejų, kai sistemines vagystes darantiems asmenims teismas yra uždraudęs (išskyrus tam tikras nustatytas valandas) lankytis prekybos tinkluose jau ir dabar.
„Manome, kad šis būdas yra efektyvus mažinant nusikalstamumą, nes asmeniui, pažeidusiam minėtą įpareigojimą, gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.
Taipogi stebime, kad daug vagysčių vykdantiems asmenims, uždraudus lankytis prekybos tinkluose, stabilizuojasi ir stambių vagysčių skaičius“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, surinkta informacija apie kone kasdien apsilankančius vagis prekybos tinklo atstovai dalijasi su savo apsaugos darbuotojais ir tarnybomis.
„Apsaugos darbuotojai dažnu atveju jau žino, kaip atrodo sisteminis vagis: stebi jį, prekybos salėje prieina ir perspėja, kad prekes paliktų savo vietoje.
Uždraudus sisteminiams vagims lankytis prekybos tinkluose, tai ženkliai palengvintų apsaugos darbuotojų darbą bei padėtų sumažinti vagysčių skaičių“, – mano prekybos tinklo atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tuo metu „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad prekybos tinklas yra susirūpinęs dėl kylančio vagysčių skaičiaus parduotuvėse.
„Visada apie vagystes pranešame policijai ir dedame pastangas, kad vagystes atlikę asmenys būtų sulaikyti, nustatyti ir sulauktų atsakomybės, kiek tai priklauso nuo bendrovės.
Bendrovė palaiko idėjas, kurios efektyviai stiprintų pirkėjų, prekybos centro darbuotojų ir turto saugumą, ir pati dėl tokių priemonių taikymo sprendžia individualiai pagal kiekvieną prekybos centrą ir jame kylančias situacijas, galimas papildomas priemones derina su policija“, – kalbėjo pašnekovė.
Prekybos tinklo „Lidl“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Bubnelis įžvelgia, kad vagysčių problematika mažmeninės prekybos sektoriuje yra visuomet aktuali, o nusikaltimus dažniausiai atlieka siauras asmenų ratas.
„Investuojame į prevencijos priemones, diegiame naujus bei atnaujiname jau įdiegtus išmanius saugos ir vagysčių prevencijos sprendimus. Prekybos vietose dedame visas pastangas, kad sumažintume vagysčių skaičių, o informaciją apie vagystes perduodame policijai.
Pastebima, kad didžiąją dalį vagysčių parduotuvėse padaro itin siauras tuo užsiimančių asmenų ratas. Palankiai vertiname siūlymus riboti galimybes patekti į prekybos vietas asmenims, kurie pakartotinai ir tendencingai vagia parduotuvėse. O diskusija dėl konkrečių įgyvendinimo būdų turėtų vykti kiek vėliau“, – kalbėjo A. Bubnelis.
Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis komentavo, kad vagysčių skaičiaus padidėjimas iš tiesų stebimas, tačiau situacija vis tik išlieka gana stabili.
Tiesa, D. Ryliškis užsimena, kad asociacijos pasiūlymai, kaip būtų galima tramdyti ilgapirščius, yra sveikintini.
„Būtų naudinga, kad sistemingai vagiantys žmonės nebepatektų į mūsų prekybos tinklo parduotuves“, – teigė jis.
Kita vertus, pašnekovas svarsto, kad dėl tokių pakeitimų iškiltų tiek techninių, tiek teisinių klausimų, kaip tai būtų galima padaryti.
„Kai kuriose prekybos vietose, ypač rajoninėse, parduotuvių personalas pažįsta tuos asmenis, kurie yra įkliuvę ne kartą. O kai jie pasirodo parduotuvėje – turi galimybę juos stebėti. Taigi tokiu būdu galima nesunkiai atpažinti asmenis, kurie vagia parduotuvėse.
Tačiau dideliuose miestuose, kur parduotuvėse yra didelis žmonių srautas, kyla papildomų klausimų, kaip tai bus įgyvendinta – tiek techniškai, tiek teisiškai“, – svarstė pašnekovas.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė patvirtino, kad nors šiuo metu pati idėja tik svarstoma, tačiau tokia praktika yra pastebima ir kitose valstybėse.
„Bet kokiu atveju, įgyvendindami numatytas nuostatas remtumėmės geriausiomis šalių praktikomis“, – kalbėjo ji.
Kai kuriose parduotuvėse nedirba nė vienas apsaugos darbuotojas
Nors šiuo metu prekybininkai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms, tačiau vieša paslaptis, kad kai kuriose jų valdomose parduotuvėse nėra nė vieno apsaugos darbuotojo.
Tiesa, prekybininkai turi savų paaiškinimų, kodėl prekybos vietoje nėra apsaugos darbuotojų.
„Maximos“ parduotuvių, kuriose nedirbtų nei vienas apsaugos darbuotojas – vos kelios. Mat ne kiekvienoje parduotuvėje vykdomos sisteminės vagystės.
Jei matome, kad vagysčių tam tikroje parduotuvėje padaugėjo, tokias atvejais apsaugos darbuotojų skaičių visada padidiname“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Norfos“ prekybos tinklo atstovas taip pat pripažįsta, kad kai kuriose parduotuvėse atskirai samdomų apsaugos darbuotojų nėra.
„Nepaisant to, tam tikros apsaugos priemonės yra naudojamos. Pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kameros, įrengta signalizacija, taip pat ir kitos priemonės. Be to, įtartinus asmenis stebi ir patys parduotuvės darbuotojai, pavyzdžiui, parduotuvės vadovas ar vadovė.
Jeigu buvo pastebėtas įtartinas asmuo, darbuotojas gali paprašyti parodyti, pavyzdžiui, pirkinių krepšį. Jei žmogus nesutinka to padaryti, tokiu atveju galima kviesti policija“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Pasak jo, ar būtų svarstoma plėsti apsaugos darbuotojų skaičių prekybos vietose, jei įsigaliotų naujas įstatymas, sprendimą galėtų priimti pats parduotuvės vadovas ar vadovė.
„Jie sprendžia, organizuoja parduotuvės darbą ir gali patys nuspręsti, ar reikia samdyti, ar ne“, – paaiškino prekybos tinklo atstovas.
„Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovai atsisakė pateikti informaciją, kiek šiuo metu yra tokių parduotuvių, kur nedirba nė vienas apsaugos darbuotojas – esą informacija negali būti atskleista dėl saugumo sumetimų ir yra konfidenciali.
Vagysčių mastai didėjo
„Ekskomisarų biuro“ duomenimis, vagysčių skaičius ir toliau didėja, o per šių metų pirmąjį pusmetį jau užregistruota 910 nusikaltimų pagal Baudžiamąjį kodeksą (t.y. atvejų, kai buvo pavogta prekių už didesnę kaip 150 eurų sumą), kai tuo tarpu pernai per atitinkamą laikotarpį buvo užfiksuoti 574 atvejai.
Tuo metu saugos bendrovės „Grifs AG“ surinkta informacija rodo, kad šiemet pirmąjį pusmetį vagysčių skaičius išaugo 28 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Labiausiai vagiamų prekių tendencijos išliko tos pačios, t.y. dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, saldainiai, šokoladai, skutimosi reikmenys ir pan., o daugiausiai vagysčių fiksuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Vagiamų pirkinių krepšelio suma taip pat padidėjo – nuo 53,34 euro iki 70,06 euro (lyginant 2023 ir 2024 m. pirmuosius pusmečius).
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį įvykdyta 400 vagysčių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Dažniausiai prekybos tinklo parduotuvėse pasisavinamos tos prekės, kurios dažnu atveju vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, ne išimtis ir loterijos bilietai“, – vardijo prekybos tinklo atstovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Iki“ prekybos tinklo atstovės G. Kitovės teigimu, lyginant šį birželį su praėjusiais metais, vagysčių skaičius didėjo apie 10 proc.
Tarp dažniausiai vagiamų prekių – alkoholiniai gėrimai, kava, saldainių dėžutės, tam tikrų rūšių skutimosi priemonės bei tunas.
Tam kad apsaugotume prekes nuo vagysčių, ant dažnai ilgapirščių dėmesio sulaukiančių prekių yra dedamos apsaugos prekių žymėjimo priemonės, taip pat, „Iki“ parduotuvėse įrengtos stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai. Vagystės atveju visuomet pranešame policijai“, – teigė G. Kitovė.
