Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais.
Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti. Ši vieta mėgstama rusakalbių, kurie ne vieną dešimtmetį gyvendami Lietuvoje valstybinės kalbos taip ir neišmoko.
„Mano atmintis bloga“, – žurnalistams teisinosi 20 metų čia gyvenanti vilnietė.
Kita lietuvių kalbos nemokanti moteris Lietuvoje gyvena net 56 metus.
„Auginau vaikus ir dirbau. Nebuvo kada“, – sakė vilnietė.
Kai kurie žmonės lietuvių kalbos nemokantiems Lietuvos piliečiams itin nepakantūs.
„Pradažnos škūros. Mano kaimynė Lietuvoj gimė ir augo, o rusiškai kalba. Tegul važiuoja Rusijon, jei nenori lietuviškai kalbėt. Aš pykstu ant jų visų, kad jie nekalba“, – piktinosi gatvėje sutikta moteris.
Tačiau net ir nemokėdami lietuviškai, rusakalbiai, pasirodo, puikiai išsiverčia. Tiesa, ne visada.
„Va, į polikliniką nuėjau, stipriai susibariau. Europa – tai šikna, kur tamsu ir dvokia. Priverčiau [kalbėti rusiškai]. Aš ką – išmaldos prašau? Aš tokia pat Lietuvos pilietė, kaip ir jie“, – skundėsi rusakalbė vilnietė.
Kalbininkas Antanas Smetona rusakalbių užsispyrime nekalbėti lietuviškai mato ir valstybės kaltės.
„Jeigu žmogus gali svetimoje valstybėje pragyventi be valstybinės kalbos laisvai ir be jokių problemų, įsikūręs tik toje aplinkoje, aš manau, kad yra kažkas negerai toje valstybėje“, – sakė kalbininkas.
„Jei tu nemoki kalbos šalies, kurioje tu gyveni, tu negali gauti tinkamo išsilavinimo, negali įstoti į universitetą, negali gauti tinkamo darbo. Tu užsidarai savo mažame burbule, tu nekenti visų aplinkinių, nes jiems labiau pasisekė, nes jie tiesiog moka lietuvių kalbą. Tu toliau augini savo vaikus, kurie yra tokie pat nevykėliai, kaip ir tu“, – antrino karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Dešimtmečius Lietuvoje prasisukti be lietuvių kalbos padeda patys lietuviai. Dažnas moka rusų kalbą ir net nepagalvodamas, kad daro meškos paslaugą, su rusakalbiais kalba tik rusiškai. O kam mokytis lietuvių, jei dauguma skuba atsakyti rusų kalba? D. Antanaitis nieko gero dėl to, kad žmonės užsidaro rusų kalbos burbule, nemato.
„Jei nemoki lietuvių kalbos, vokiečių, anglų, lenkų kalbos ir visą informaciją gauni iš Rusijos, tai be abejo, tavo savimonę ir formuoja Rusija. Tu save matai ne kaip Lietuvos pilietį, o kaip Rusijos pilietį, kuris gyvena priešiškoje Rusijai šalyje, arba pats pradedi žiūrėti, kad visuomenė yra prieš tave“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Išties, net ir neklausta, ką mano apie Putiną ir šio agresoriaus kariauną, lietuviškai nemokanti vilnietė pareiškė: „Nežinia, kas iš jų agresorius, žydai ar rusai“.
„Lietuvos pilietis jau 30 metų gyvena Lietuvoje ir taip elgiasi. Tai, manau, su juo nei svarstyti ką nors reikėtų, nei jam aiškinti. Jį tiesiog labai demokratišku būdu vyti lauk ir viskas“, – sakė A. Smetona.
Ką reiškia ne nuo gimimo mokytis lietuvių kalbos, patyrė ir pats Rusijoje lietuvio bei rusės šeimoje gimęs D. Antanaitis. Į Lietuvą jis atvažiavo būdamas dvylikos ir pradėjo mokytis rusų mokykloje.
„Tai buvo tam tikras getas, savas burbulas tarp rusakalbių, kurie tada tais laikais nuoširdžiai nekentė Lietuvos“, – pasakojo vyras.
Mokykloje lietuvių kalbos beveik nemokė, o ir kieme jos nedaug girdėjo.
„Tai, kad lietuviai su manim pradėdavo kalbėti rusiškai, man tikrai nepadėdavo. Aš dar labiau likdavau savo rusakalbio burbule. Man tai buvo sunkus būdas integruotis į lietuviakalbę visuomenę“, – teigė D. Antanaitis.
Tačiau atsidūręs Lietuvių namų mokykloje, o vėliau Karo akademijoje, vyras mokėsi lietuviškai ne tik kalbėti.
„Nueidavau iki tokio ekstremalumo, kad rytais galvodavau, kokia kalba aš sapnuodavau. Aš labai didžiuojuosi, kad aš jau kelis dešimtmečius pagaliau sapnuoju lietuviškai“, – sakė karybos ekspertas.
Rusijoje gimęs Stanislavas Stavickis, daugeliui žinomas sceniniu Stano vardu, į Lietuvą atvažiavo vos devynerių. Sako lietuviškai greit išmokęs, nes mokėsi iš užsienio atvykusiems vaikams skirtuose Lietuvių namuose.
„Visi buvo vienodi. Visi, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, o rusų, anglų, ispanų, mes išmokdavome bent jau lietuvių kalbos pradmenis per 4 mėnesius. Per Kūčių vakarienę mokykloje mes kalbėdavome jau lietuviškai“, – pasakojo dainininkas.
O štai vyresnių, lietuviškai nemokančių žmonių, Stano neskuba teisti.
„Ko neverta daryti, tai kažką daryti tyčia, kažką stengtis mokyti, keršyti, kelti bangas, emocijas. Tiesiog siūlau atlaidžiai žiūrėti. Aišku, tas žmogus, kuris taip daro, yra neteisus“, – kalbėjo garsus vyras.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje rusų kalbą pasirinkę tik apie dešimtadalis jos mokinių. Taigi, nors rusų kalbos mokytojos yra, vos prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvykę vaikai šioje mokykloje nuo pat pradžių buvo mokomi lietuvių klasėse, padedant ukrainietėms pedagogėms. O per 4 mėnesius pramoko tiek, kad dabar be pagalbininkų mokosi su lietuviais.
„Jie nenorėjo rusiškos aplinkos ir iš tikrųjų geriausa integracija buvo lietuviškose mokyklose, net nekuriant atskirų klasių, o integruojant vaikus į atskiras klases“, – sakė progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Tačiau yra pastebinčių, kad didesnė bėda yra su Lietuvos rusų vaikais, kurie mokosi rusiškose mokyklose. Jei jų tėvai lietuvių pramokdavo bendraudami su vaikais kieme, dabartiniai mokyklinukai mieliau laiką leidžia namie prie kompiuterių ir kai kurie iš jų ne tik sunkiai kalba lietuviškai, bet ir išvis nesupranta šios kalbos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
