66-erių rusas Jurijus Černiakas iš nedidelio Brodų miestelio Čeliabinsko srityje skundžiasi, kad valdžia jam niekaip neišmoka „pagrabinių“ už sūnaus žūtį Ukrainoje. Vyras kreipėsi ir į Rusijos prezidento administraciją, tačiau pinigų niekaip negauna.
Paties sūnaus netektis jam dabar antraeilis dalykas – brodoviečio galvoje dabar sukasi negauti iš valstybės milijonai. Rusijos valdžia žuvusiojo Ukrainoje šeimai skiria 1 – 7 mln. eurų (apie 17 – 115 tūkst. eurų) išmoką. Dėl tokių pinigų dažnai kyla buitinės dramos: ne tik dėl biudžetinių pinigų skyrimo, bet ir dėl giminaičių tarpusavio rietenų.
Portale 74.ru skelbiama, kad Aleksandras Černiakas išvyko į Ukrainą savanoriu kovo 30-ąją. Tėvo teigimu, „sūnus negalėjo likti nuošalyje“, kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Vyras kreipėsi į vietinį „vojenkomatą“ (karinės prievolės skyrių), iš ten jis buvo išsiųstas į karinį dalinį Rostove, kur buvo sudaryta „laikina sutartis“. Dabar Ukrainoje žuvusio ruso tėvas bando išsiaiškinti, kas ten per sutartis buvo pasirašyta, nes „kilo problemų su išmokomis“. Okupacinės kariuomenės atstovo tėvas yra įsitikinęs, kad taip nutiko vien todėl, kad Aleksandras buvo „idėjinis savanoris“.
„Aleksandras ėjo padėti šaliai, už savo vyrukus pastovėti, ne dėl pinigų, o išėjo taip, kad visiems nusispjaut dabar“, – nepasitenkinimą skleidė Černiakas vyresnysis. Anot jo, valdžia jam už sūnų išmokėjo tik 100 tūkst. rublių (apie 1,6 tūkst. eurų), vietoje žadėtų 1 – 5 mln. Vyras skundėsi, kad dėl to jam teko laidoti sūnų už giminaičių suaukotus pinigus. „Giminaičiai susirinko, susimetė kas kiek gali ir laidojome už savo pinigus. Net atlyginimo niekas jam neišmokėjo už tą laiką, kol buvo Ukrainoje. Jokių milijonų niekas nematė“, – skundėsi J. Černiakas.
Dėl to mirusio okupanto tėvas kreipėsi ir į vietos valdžią, bandė laimę ir Rusijos prezidento administracijoje: „Išmokų kaip ir niekas nežada nemokėti, tačiau nieko negarantuoja ir delsia terminus“.
„Toks jausmas, kad pinigų išvis nenori mokėti. Tikimasi gal, kad žmonės nežino savo teisių, o gal kažkuris sielvarto palaužtas ir išvis nenorės aiškintis. Mūsų anūkė koledže studijuoja, už ją reikia mokėti, berniukus reikia apauti ir aprengti: kainos už viską auga, o atlyginimai – ne. Kaip gyventi?!“ – aiškino situaciją J. Černiakas.
