Pasirodė naujų ženklų, kad jau beveik septynis mėnesius trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą agresorei kainuoja vis daugiau – ypač dėl nukritusių energijos produktų kainų.
Netgi oficialūs Rusijos finansų ministerijos duomenys rodo, kad nuo metų pradžios fiksuotas didžiulis valstybės biudžeto perteklius per vasarą beveik išnyko, rašo CNN.
Pajamos gerokai sumažėjo
Birželio pabaigoje perteklius siekė apie 1,37 trilijono rublių (apie 23 mlrd. eurų). Tačiau baigiantis rugpjūčiui jis krito vos iki 137 mlrd. rublių (2,3 mlrd. eurų).
Itin susitraukė Rusijos valstybės biudžeto pajamos. Paprastai lėšos iš naftos pardavimo yra didesnės nei iš gamtinių dujų, o „Brent“ rūšies naftos kaina nuo birželio pradžioje pasiektų aukštumų jau susitraukė 25 proc.
Tai didžiulis smūgis, o dar net neįsigaliojo ES embargo Rusijos naftai ir didžiojo septyneto šalių sprendimas dėl rusiškos naftos kainų ribojimo. Šios sankcijos turėtų įsigalioti nuo gruodžio mėnesio.
Ir kol gamtinių dujų kainos Europoje išlieka itin aukštos, kaip pranešė „Gazprom“, Rusijos dujų tiekimas į ES ir Jungtinę Karalystę nuo metų pradžios susitraukė 49 proc.
Dar daugiau, Rusijos biudžetas yra priverstas didinti ir savo išlaidas – tiek karo reikmėms, tiek dėl patiriamų Vakarų sankcijų gelbstint ekonomiką nuo visiško kracho, pastebi Vokietijos Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyriausiasis bendradarbis Janis Kluge.
Jo teigimu, naujausi Rusijos vyriausybės duomenys rodo, kad realiai valstybės biudžetas šiuo metu yra deficitinis (jo išlaidos viršija pajamas). O karinėms išlaidoms augant skylė biudžete esą tik didės.
„Iš pradžių planuota, kad šiemet karinės išlaidos sieks 3,5 trilijono rublių, tačiau ši riba veikiausiai jau buvo peržengta rugsėjį“, – komentavo J. Kluge.
Mažėjant Rusijos pajamoms ir augant išlaidoms, dėl atsivėrusio deficito šaliai bus sunku didinti pensijas ir kitas išmokas. O dėl to vietos gyventojų nepasitenkinimas gali tik dar daugiau didėti, nes parduotuvėse kainos gerokai išaugo ir jiems tiesiog nebus už ką nusipirkti valgyti.
Šią savaitę cituodamas šaltinius vyriausybėje Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“ pranešė, kad Finansų ministerija nurodė viešojo sektoriaus įstaigoms ir organizacijoms kitais metais savo išlaidas sumažinti bent 10 proc. Vis dėlto išlaidos gynybai turėtų toliau didėti, dienraščiui teigė šaltiniai Gynybos ministerijoje.
Neigimas ir neigiamas augimas
Tačiau panašu, kad bent jau oficiali Kremliaus valdžia neigia akivaizdžias problemas, su kuriomis susiduria tiek šalies gyventojai, tiek verslas.
Viešoje kalboje savaitės pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad dešimtmečius jo valdoma šalis susiduria su sunkumais. Pasak jo, Vakarų „ekonominio blitckrygo“ taktika neva nepasiteisino ir Rusija „užtikrintai dorojasi su išoriniu spaudimu“.
Nepriklausoma žiniasklaida atvirai juokiasi iš oficialiosios propagandos, kuriai tenka sugalvoti net tokius absurdiškus ekonominės padėties vertinimus, kaip „neigiamas augimas“.
O pats V. Putinas ir toliau ieško sąjungininkų, kurie padėtų įveikti neva neegzistuojančias problemas. Šią savaitę Uzbekistane jis susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
Rusijai akivaizdžiai reikia rytinės kaimynės pagalbos. Tačiau patys kinai neskuba padėti baimindamiesi patirti antrines sankcijas iš JAV ir ES, kurios yra didžiausios tarptautinės prekybos partnerės.
Prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kai kurios Kinijos kompanijos visiškai nutraukė savo veiklą V. Putino šalyje.
Tiesa, tiek Kinija, tiek Indija, kai kurios kitos šalys mielai perka rusišką naftą, dujas, anglį ir kitus resursus. Vis dėlto jos moka gerokai mažesnę kainą nei Kremlius gautų iš Vakarų.
