Rusijos propagandos absurdas: „referendumuose“ už prisijungimą prie Rusijos esą pasisakė 97–98 proc. balsavusiųjų

Okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios pareigūnai antradienį skelbia, kad, remiantis preliminariais rezultatais, pseudoreferendumuose už prisijungimą prie Rusijos esą pasisakė 97–98 proc. balsavusiųjų.

Suskaičiavus 12–20 proc. balsalapių, apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ prisijungimą prie Rusijos tariamai palaikė 98 proc. balsavusiųjų, Luhansko „liaudies respublikoje“ – 98 proc., okupuotame Chersono regione – 97 proc., o Zaporižios srityje – 98 procentai.

Šiuos skaičius skelbia Rusijos naujienos agentūros, kurios remiasi rinkimų pareigūnais.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.

Maskva paaiškino, kad balsavimas vyko ir Rusijoje, nes tūkstančiai rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojų pabėgo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į Ukrainą savo karius.

2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje rinkimų apylinkės buvo atviros dėl kovų perkeltiems žmonėms, įskaitant žmones iš Luhansko ir Donecko, kuriuos jau daugelį metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.

Donecko „liaudies respublika“ rezultatus pradėjo skelbti dar nesibaigus „referendumui“.

Nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“ pažymi, kad neaišku, nei kiek žmonių balsavo „referendumuose“, nei kiek jų tai darė laisva valia.

Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad „referendumai“ galėjo būti pripažinti įvykusiais priešpaskutinę jų dieną, nes rinkėjų aktyvumas esą viršijo 50 procentų. Tačiau Rusija pilnai nekontroliuoja nė vieno iš okupuotų regionų. Kiek žmonių liko okupuotose teritorijose, tiksliai nežinoma.

„Jau dabar aišku, kad didžioji dauguma žmonių pritarė atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos klausimui“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.

Neturės įtakos kariniams tikslams

Kyjivas savo ruožtu antradienį pareiškė, kad pseudoreferendumai neturės jokios įtakos jų kariniams tikslams, praėjus septyniems Maskvos invazijos mėnesiams.

„Svarbiausia, kad šie veiksmai, šis [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino sprendimas neturės jokios įtakos Ukrainos politikai, diplomatijai ir veiksmams mūšio lauke“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.

Kremlius anksčiau antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui.

„Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tuo metu Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad Maskva nori „gelbėti žmones“ keturiuose Ukrainos regionuose, kur vyksta pseudoreferendumai.

„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas… yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais sakė V. Putinas.

„Melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“

Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą V. Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.

V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.

Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.

Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.

Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.

Spėjama, kad po šių „referendumų“ Rusijos prezidentas jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

www.tv3.lt