Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių.
UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta informacija, skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 010 rusų okupantų.
Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 142 270 rusų kariai.
Be to, rusų kariuomenė prarado 5 tankus (3 303 nuo invazijos pradžios – red. past), 13 šarvuočių (6 533), 4 artilerijos sistemas (2 326), 2 daugiakartinio paleidimo raketų sistemas (469), 2 oro gynybos sistemas (243) ir kitos karinės technikos.
Kiek anksčiau Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau.
Kaip rašo UNIAN, cituodama B. Wallace’o teiginius, išsakytus „Financial Times“, Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, fronte patiria didelius nuostolius, o pasitelkta „mesmalės“ taktika, kuomet diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau siunčia karius žūti mūšio lauke, nesikeičia.
Be to, pastebima, kad nors Rusijos kariuomenė ir bando vykdyti puolimą, tačiau pažanga nėra didelė – naujai okupuojamų teritorijų atstumas skaičiuojamas ne kilometrais, bet metrais.
Nors dalis Ukrainos atstovų, taip pat kitų ekspertų įspėja apie Rusijos ruošimasi surengti naują didelę ataką prieš Ukrainą, B. Wallace’as tikina, kad „nėra jokių įrodymų, jog būtų telkiama didelė rusų pajėgų dalis“.
JK atstovo pastebėjimu, Maskva geba suduoti smūgius palei fronto liniją ir tokiu būdu pasistūmėti į priekį, tačiau skaičiuojama, kad tokių atakų metu žūva tūkstančiai rusų karių.
O. Scholzas: sąjungininkės, kurios gali Ukrainai siųsti tankus, turi „tai padaryti dabar“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką.
„Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.
Šis O. Scholzo raginimas reiškia dramatišką vaidmens pasikeitimą, nes iki šiol kelis mėnesius jis pats buvo spaudžiamas sąjungininkų pritarti Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ tiekimui Ukrainai.
Galiausiai sausį Vokietija nusileido ir pareiškė, kad atsiųs 14 tankų „Leopard 2 A6“ kuopą, siekdama kartu su sąjungininkais surinkti du tankų batalionus Ukrainai.
Tačiau vėlesnėse derybose su NATO partnerėmis sunkiai sekėsi surinkti vieną batalioną šių modernesnių tankų.
Miuncheno konferencijoje O. Scholzas pažadėjo nuolatinę paramą Ukrainai, sakydamas, kad „nuo pat pradžių mūsų parama skirta ilgam“.
Pusė bataliono
Trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pripažino, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ tankų „Leopard 2“, įskaitant 14 iš pačios Vokietijos ir tris iš Portugalijos.
Kitas batalionas būtų sudarytas iš senesnių tankų „Leopard 2 A4“; pagrindinė jų tiekėja būtų Lenkija.
Miunchene O. Scholzas teigė, kad Vokietija „padės savo partneriams priimti šį sprendimą, pavyzdžiui, mokydama ukrainiečių karius čia, Vokietijoje, arba remdama juos logistikos ir aprūpinimo priemonėmis“.
Vyksta derybos su Nyderlandais, tačiau Berlynas nesutinka, kad ši šalis atsiųstų 14 „Leopard 2 A6“, ir sako, kad tai susilpnintų jungtinės Vokietijos ir Nyderlandų brigados, kurioje jie naudojami, operatyvinę parengtį.
