Ypatingas paukštis, kuris gyvena Šakių rajone yra lietuviškas kovas. Jis pas vieną menininkę atsirado atsitiktinai ir paaugęs staiga pradėjo kalbėti žmonių kalba. Moteris sako vos infarkto negavusi, kai vieną dieną kovas pradėjo sveikintis su ja.
Dabar jau gana nemažai žodžių moka. O kartą išgąsdino vieną kaimo gyventoją, kuris pamanė, kad pasimaišė protas, mat su juo pradėjo kalbėtis varna.
Moteris kalbasi su paprastu lietuvišku kovu. Žmonės neretai juos ir varnomis vadina. Mažiukas, toks paukščio vardas, gyvena Šakių rajone, pas menininkę Adelę Liepą ir šneka žmonių kalba.
Kovas ne tik pasisveikinti moka. Drausmina ir savo gerą draugę – kalytę Kirą: „Kira, negalima.’“
Mažiukui treji. Kad augina kalbantį paukštį, Adelė Liepa sužinojo prieš metus. Vieną dieną kovas staiga prabilo žmogaus balsu ir taip vos neįvarė infarkto iš išgąsčio.
„Žinokit, išsigandau pati. Dabar dar tas šiurpas pereina. O tada tai… Labas. Aš skulptūras šitoje vietoje kalu: labas. Būdamas dvejų metų pradėjo šnekėti. Ir vis daugiau, vis drąsiau“, – pasakoja menininkė Adelė Liepa Kaunaitė.
Mažiukas į šiuos namus pateko vos išsiritęs iš kiaušinio. Moteris jį rado dar neapsiplunksnavusį iškritusį iš lizdo. Labai pagailo ir parsinešė namo. Menininkė sako žinanti ir kitus pamoko, kad prie gamtos geriau nekišti nagų ir palikti tvarkytis pačiai. Tačiau leisti mirtinai sušalti šiam mažyliui esą neleido širdis. Tuomet ir jai atrodė, kad tai yra paprasta varna, kokių skraido tūkstančiai. Kol Mažiukas paaugo ir sustiprėjo – Adelė Liepa jį net į parodas veždavosi: reikėjo dažnai maitinti, tad negalėjo palikti vieno namuose.
„Aš jį turėjau vežiotis, nuo penkių ryto maitinti, paskui kas dvi valandas. Visur į parodas turėjau vežtis: paveikslai, šuo ir varna. Kartais net pro ašaras. Būdavo, mieste eini, tai koks vyras padeda – vienas šunį, kitas – varną“, – kalba Adelė Liepa.
Mažiukas dieną paleidžiamas laisvai skraidyti. Į vakarą pats grįžta namo. Adelė Liepa sako, kad kovas kalbina ne tik žmones, bet ir visus laukinius paukščius. Neretai į kiemą palesti atskrenda žvirbliai. Mažiukas mandagiai ir su jais sveikinasi bei kalbina, tik kad šie nesupranta.
„Dažniausiai sėdi kaštone ir dainuoja „labas“ rytais į saulę. Bando bendrauti ir su laukiniais paukščiais, bet nelabai sekasi. Mačiau lyg susipešė su šarka. Matyt, neranda bendros kalbos dėl lietuvių“, – sako Adelė Liepa.
O kartą vienas Lukšių kaimo gyventojas pamanė, kad išsikraustė iš proto, kai išvydo, jog jį kalbina paukštis. Mažiukas buvo pasiklydęs ir beveik savaitę nebuvo namuose. Pasirodo, kovas kalbino ne vieną ir prašėsi pagalbos, tik žmonės nesuprato.
„Kas čia darosi? Varna atėjo, per langą braunasi ir šneka. Tai paskui pamatė žiedą, paskambino, nuvažiavau, aš ją pasiėmiau. Jis jaukus paukštis. Sako, įleisk mane, labas“, – pasakoja Adelė Liepa.
Kovas įsidėmi tuos žodžius, kuriuos dažniausiai girdi.
„Sako: geras. Noti, negalima, labai aiškiai. Kira, negalima. Noti, ateik. Visus žodžius, kuriuos girdi – pakartoja. Kartais sako: „Žalgiris jėga“. Bet šitą labai rečiau. Bet kalakuto neatkartoja, ačiū Dievui. Sugeba pasišaukti žmones, kai svečiai atvažiuoja – jisai juos kviečiasi: labas“, – kalba Adelė Liepa.
Menininkė tiksliai nežino, kokia paukščio lytis. Nors vardas Mažiukas, ji mano, kad augintinis yra moteriškos giminės. Esą labai kaprizingo charakterio, bet kartu ir labai rūpestingas paukštis. Vienas mėgstamiausių kovo užsiėmimų – maitinti savo bičiulius. Tuo noriai naudojasi kalytė Kira. Štai Mažiukas susmulkina snapu pyragą ir įkiša šuniui į burną.
Mokslininkai yra nustatę, kad varninių šeimos paukščiai – labai protingi ir tai kad štai kovas savarankiškai išmoko kalbėti – nereikėtų stebėtis.
