Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.
Visgi specialistai perspėja, kad ministro pažadai gali subliūkšti, mat saulės elektrinės išbrango, gyventojams stinga pinigų, trūksta montuotojų, o laukiančių eilės vis ilgėja.
Šiaulietis Saulius įsirenginėja naują namą ir džiaugiasi, kad elektra darbams jam nieko nekainuoja – beveik visą stogą jis padengė saulės moduliais. Tad su elektra iš saulės statybos jam atsieis pigiau.
„Įsirengiau 19,5 kW elektrinę numatydamas ateities planus, kad man reikės energijos, kad pasinaudočiau planu, už elektrą nereikėtų išvis mokėti“, – kalba Saulius.
Už saulės elektrinę sumokėjęs 17 tūkst. eurų Saulius sako dar sutaupęs, mat dabar kainos dar didesnės.
„Kainavo 17 tūkst. eurų šitokia elektrinė. Bet nuo pernai kainos dar pakilusios apie 30 proc. Atsipirkti turėtų per 4–5 metus prie dabartinių kainų. Jei kainos kils, atsiperkamumas ženkliai patrumpės“, – tikina Saulius.
Brangstant elektrai, Lietuvoje nuo praeitų metų tęsiasi saulės elektrinių pirkimo bumas. Elektrines įrenginėjančios firmos vadovas Vytautas pasakoja, kad dabar saulės elektrinę užsisakiusiems klientams teks laukti pusmetį, kol ją turės, be to, jos šiemet pabrango 20–30 proc.
„Nėra montuotojų, susidėjo krizės visos, iš Kinijos modulių atsivežimas pasunkėjo, karas Ukrainoje, tiekimai subrango“, – kalba projektų vadovas Vytautas Vaičiulis.
Nepaisant šių kliūčių, energetikos ministras Dainius Kreivys skelbia Lietuvoje atsinaujinančios energetikos revoliuciją. Po 8 metų jis regi Lietuvos pastatus ir pievas nuklotus saulės moduliais, o laukuose besisukančias vėjo jėgaines. Šiuo metu Lietuva du trečdalius reikalingos elektros importuoja, o po 8 metų visą elektrą esą pajėgs pasigaminti pati ir net galės eksportuoti. Didžioji dalis elektros esą bus pagaminta atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo.
„Transformacija yra milžiniška, prilygsta industrinei revoliucijai. Ši žalioji revoliucija pasieks visus mūsų šalies gyventojus. Atsipirks per 4–5 metus, toliau už šilumą, elektrą mokėsit labai mažai. Kiti sako, 7 eurus moku per mėnesį vietoje 100 eurų“, – teigia D. Kreivys.
Per aštuonerius metus vyriausybė žada atsinaujinančiai energetikai skirti iki pusantro milijardo eurų, o iš gyventojų ir verslo tikisi dar 10 milijardų investicijų. Jau šio mėnesio pabaigoje aplinkos projektų valdymo agentūra lauks naujų gyventojų paraiškų paramai iki 3 tūkst eurų gauti.
„Saulės elektrinei įsigyti ant mano stogo, iš nutolusios elektrinės ir daugiabučių gyventojams, kurie nori tapti gaminančiu vartotoju ir sumažinti sąskaitas“, – kalba energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Agentūra visgi perspėja su statybomis neuždelsti ilgiau metų, antraip iki 3000 eurų subsidijos galite ir nesulaukti.
„Kvietimas truks 1 mėnesį. Pateikęs paraišką po mėnesio gaus atsakymą, ar atitinka reikalavimus gauti finansavimą, turės mėnesį laiko saulės elektrinei įsirengti“, – aiškina APVA atstovas Jonas Balkevičius.
Visgi energetikos ekspertai perspėja, kad ministro skelbiama energetinė revoliucija gali ir užsitęsti, jei gyventojai nesulauks lengvatinių paskolų, o valdininkai ir valstybės energetinės įmonės nepadidins apsukų
„Jei paskelbi paramą, o po to ilgai biurokratiškai rengi tvarkas paramai duoti, parama gaunasi ne skatinantis, o stabdantis veiksmas, nes sustoja investuoti, kurie investuotų be paramos, galvoja palauksiu pažadėtos paramos“, – sako atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„Daugiausia susiduriam su ESO problema, jų sąlygų išdavimas būdavo per 5 darbo dienas, dabar iki mėnesio ir ilgiau, per didelis kiekis paraiškų“, – tvirtina įmonės vadovas Vytautas.
Ministras Kreivys žada į kritiką reaguoti.
„Su „Litgrid“, ESO vadovais sutarėme, kad atsiras centrai, vienas langelis, bus nauji žmonės, kurie efektyviau tvarkysis su problemom. Tikimės, kad tai išspręs“, – kalba D. Kreivys.
Beje, energetikos ministerija primena, kad valstybės paramos gali sulaukti ne tik įsirengiantys saulės elektrines gyventojai, bet ir keičiantys kietojo kuro katilus moderniomis šildymo sistemomis, atsisakantys taršių automobilių.