Šiandien minima tikintiesiems svarbi diena – Pelenų diena, žyminti Gavėnios pradžią. Šią dieną tikintieji raginami atsisakyti mėsos produktų.
Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas.
Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“.
Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema.
Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų. Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko.
Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių.
Šiandien laikomasi pasninko
Apie Pelenų dieną anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas.
„Pelenų trečiadienis yra Gavėnios pradžios laikas, laikotarpis prieš Velykas, kuris persmelktas mūsų susikaupimo, pažvelgimo į save. Kaip gražiai popiežius Pranciškus sakė – tai laikas, kada mes išeiname iš savo egoizmo ir pažvelgiame į šalia esantį žmogų“, – sakė kunigas.
Pirmoji diena po Užgavėnių svarbi tuo, kad nuo jos prasideda Velykų laukimo laikotarpis. Pasak M. Šlausto, tuomet labiausiai atkreipiamas dėmesys į Jėzaus kančią ir jo mirties prasmę.
Taip pat šios dienos metu yra laikomasi pasninko ir keliaujama į šventąsias mišias, kuriose vyksta ypatingos pamaldos su pelenų barstymo ceremonija.
„Šis pasninkas yra ne tik susilaikymas nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus, prabangaus maisto. Žinote, šiais laikais galime prisivalgyti prabangiausių jūros gėrybių ir sakyti, kad nevalgėme mėsos, tačiau tai būtų raidiškas, neatitinkantis pasninko reikšmės supratimas.
Taip pat per Pelenų dieną stengiamės dalyvauti bažnyčioje, kad kunigas pabarstytų mišių metu barstomais pelenais, primenančiais mums apie atgailą“, – pasakojo jis.
Pasninkas – vienas iš svarbiausių Gavėnios laikotarpio aspektų, tad M. Šlaustas paaiškino, kada tiksliai jo reikėtų laikytis.
Pasak pašnekovo, pasninkas liudija apie tikinčiųjų supratimą, kokia svarbi buvo Jėzaus mirtis, pasiaukojant dėl visų išganymo.
„Pasninkas, kuris primenamas krikščionims, yra Pelenų trečiadienį ir kiekvienos savaitės penktadienį iš pagarbos, meilės ženklo Dievui už jo kančią. Kaip tikime, Jėzus mirė Didįjį Penktadienį, tad tai yra tokia išganymo diena už mūsų nuodėmes“, – pranešė jis.
Paklaustas, ar yra žmonių, kuriems pasninko metu yra taikomos išimtys, M. Šlaustas pasakojo, kad taip. Anot jo, svarbu į pasninką pažvelgti protingai ir jaučiantis prastai, sergant, nuo jo susilaikyti
Taip pat jis pridėjo, kad svarbu ne tik pasninkauti, bet taip pat ir pasninko laiku sutaupytas lėšas paskirti tiems, kuriems jų reikia, taip parodant savo gerumą.
„Pasninkas taip pat turi būti protingas, nes sergantiems, sulaukusiems garbingo amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims pasninkauti nereikėtų. Šie žmonės atleidžiami nuo pasninko, į viską reikia žiūrėti išmintingai, nes tai negali pakenkti mūsų sveikatai. Dievui nėra reikalinga sveikatos auka, nes tai iš jo duota malonė.
Mes raginame, kad tą dieną tas sutaupytas lėšas paaukotų labdarai. Tada pasninkas turėtų gilią prasmę, nes tai pagalba vargstančiam žmogui, prisidėjimas prie gerų darbų, nes jeigu šiaip sau pasninkauju ir varnelę gyvenime užsidedu, tai taip pat nebūtų visiškai teisinga. Turėtų turėti savyje kilnumą, pagalbą artimui, kitam“, – priminė pašnekovas.
