Sausio 18 d. Lietuvą sukrėtė netikėta netektis – mirė legendinė dainininkė Vitalija Katunskytė (1955-2023). Penktadienį ir šeštadienį į Šiaulius atvyko atsisveikinti velionės artimieji, draugai ir bendražygiai bei talento gerbėjai.
Su velione galima atsisveikinti laidojimo namuose „Tylos namai“ Šiauliuose, Žemaitės g. 2B:
- Sausio 21 d. (šeštadienį) nuo 10 iki 21 val.
- Sausio 22 d. (sekmadienį) nuo 10 iki 12 val.
- Sausio 22 d. (sekmadienį) 8 val. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks mišios, 13 val. V. Katunskytė bus laidojama Donelaičio kapinėse. Moteris amžinojo poilsio atguls šalia savo mamos.
Dainininkė pašarvota karste, šarvojimo salėje rodomos nuotraukos iš moters asmeninio gyvenimo, koncertų.
„Paskutinį kartą teko bendrauti prieš kokį pusmetį. Jos dainos vertė iš kojų, tai – geležinė ledi. Kai sužinojau (apie mirtį, Red.), teko atidėti kelionę. Atvykau iš Klaipėdos.
Superdainininkė, geležinė Palangos žvaigždė, ji turėjo charizmą, be galo gera moteris, aš ją tiesiog dievinu. Man tai paliks gilų, begalinį įspūdį“, – sakė ūkininku iš Žemaitijos prisistatęs Steponas.
Į šermenis atvykusi velionės draugė Valentina jautriai prisiminė mirusiąją.
„Prisiminsiu tokią, kokią ją matė visa Lietuva. Ji mylėjo kiekvieną žmogų, pas ją priešų nebuvo – vadino save taikos balandžiu. Ji mylėjo, gerbė visus žurnalistus, be proto mylėjo žiūrovą. Aš labai laiminga, kad ji galėjo iki pat galo vykdyti savo misiją“, – sakė ponia Valentina.
Su Vitalija moteris dažnai kalbėdavo telefonu – kas dvi, tris dienas.
„Ji buvo namuose, turėjo pastoviai su kažkuo bendrauti. Čia toks žmogus, kuris vienas būti negali. Kalbėdavome visomis temomis, žinojau visus jos koncertus, visus nuotykius, visus žiūrovus, kurie skyrė dėmesį ir mylėjo. Daugiausia telefonu kalbėdavome po pusantros valandos.
Ji niekada nesireklamavo, nenorėjo būti elitu. Ją žmonės mylėjo todėl, kad ji buvo Vitalija. Nežinau, skaudu, bet labai džiaugiuosi, kad išėjo laiku, nebuvo palikta viena, be priežiūros, kad ji apsupta žmonių ir daktarų buvo paskutinę minutę“, – priėmusi užuojautą sakė velionės draugė.
