Benzino ir dyzelino kainos gali dar labiau išaugti dėl Aplinkos ministerijos siūlymo palaipsniui didinti degalų akcizą ir taip skatinti lietuvius persėsti į elektromobilius, taip prisidedant prie šalies įsipareigojimų mažinti taršą aplinkai.
Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Ar automobilių vairuotojams gresia dar kokie nors papildomi mokesčiai, kai kalbame apie 2030 metus?
Nepieškime to lyg aš bandyčiau daryti kažką blogo. Čia yra bendra politika. Tai mano portfelyje to nėra, bet žiūrėkime į perspektyvą – už 2-3 metų elektromobilių kainos susivienodins su vidaus degimo varikliais. Europoje jau esame priėmę sutarimus, kad 2035 metais išvis bus uždrausta prekiauti benzininiais, dyzeliniais varikliais varomais automobiliais.
Tai visa transformacija vyksta. Elektromobilių stotelių tinklui Lietuva jau yra paskelbusi 60 milijonų eurų paramą ir jau galima savo daugiabučio namo kieme įsirengti įkrovimo stoteles su 80 procentų parama. Tai visi namų darbai daromi.
Čia nėra kažkoks šokas, kad užbranginame kuro rūšį 50 centų. Ne, tai yra nuosekli politika, kad transformacija vyktų kartu su technologijomis. Europos mastu tai irgi yra pasverta.
Tai kaip suprantu, dyzelinių ar benzininių automobilių savininkams po truputėlį važinėti taps vis brangiau? Čia ne vienintelis pakėlimas – 4 centai už litrą? Kažkokių mokesčių vis augs ir augs, kad žmonės būtų priversti pagalvoti, gal jiems verta persėsti į elektromobilį?
Jūs labai teisingai suprantate. Jeigu žiūrėtume į tai, kad šiandien Lietuva sumoka, subsidijuoja iškastinį kurą apie 160-200 milijonų eurų per metus, tai mes duodame subsidiją importuojamam kurui, vietoje to, kad viduje paskatintume darbo vietas, jų kūrimasį, investicijas. Mes tiesiog išsiunčiame pinigus į užsienį.
Pasižiūrėkime į Islandiją. Islandija iki 1970-ųjų importavo 100 procentų savo energetinius išteklius. Tada, kai 1970-ųjų pradžioje kilo didelė ekonominė krizė, islandai ne tik apsirūpino save energetiškai, bet jau buvo nutiesti kabeliai į Škotiją ir Norvegiją tam, kad eksportuotų elektrą. Importinio iškastinio kuro atsisakymas Islandiją padarė turtinga valstybe. Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio ir mes nieko revoliucingo nedarome.
Vėjo energetika, saulės energetika yra pigesnė už elektrą, kuri pagaminta iš dujų arba dyzelino. Net už atominę energiją yra pigesnė saulės ir vėjo energetika. Transporte elektromobiliai ir biodujomis varomi autobusai dar yra šiek tiek brangesni, bet jie nuosaikiai pinga, o iškastinį kurą reikia branginti.
Bet šitų akcizų kritikai sako, kad pakėlimas galbūt yra per mažas, nes nepersodins žmonių prie elektromobilių, galbūt tie 4 centai didelės įtakos nepadarys, kiek žmogus nuvažiuoja kilometrų automobiliu. Jie sako, kad tai yra tiesiog biudžeto papildymas pinigais. Bet gal tai ir gerai? Turėsite už ką mokėti baudas, jei nepasieksime tų tikslų.
Baudos yra mūsų įsipareigojimų nevykdymo atspindys. Tai jeigu mes vėluojame su klimato įsipareigojimais ir teršalų į atmosferą išmetame daugiau – tai atsispindi baudose.
Bet ar tai nėra tik biudžeto papildymas?
Kas devintas euras Lietuvos biudžete yra akcizų euras. Mums tiek Europos Komisija, tiek Pasaulio Bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas sako, kad kelkite taršos mokesčius. Kelkite taršos mokesčius ir mažinkite pajamų mokesčius, nes žmonės yra per daug apmokestinami už pajamas, bet per mažai už taršą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
