Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina, sakydamas, kad plane yra ne naujas mokestis, o reguliacinė priemonė, kurią pasitelkiant taršiems automobiliams bus sunkiau praeiti techninę apžiūrą.
Pokalbis su ministru – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Atnaujinote Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Buvo kalbėta ir matėme įvairias antraštes, kad čia ir naujas oro taršos mokestis, ir kad išvis nebegalės taršūs automobiliai važinėti miestų gatvėmis. Tai gal galėtumėte glaustai ir žmonių kalba paaiškinti, ką jūs jau ten priėmete?
Paimsiu alegoriją su mano dukra, kuri greitai švęs 6-ąjį gimtadienį. Ji labai mėgsta nuo torto kažką paimti, bet nevalgyti likusio torto. Tai taršos mažinimo planas yra viskas – nuo energetikos iki transporto ir žemės ūkio. O konkrečiai transporte, mes nemažai kalbame apie šimtamilijonines investicijas į valstybės infrastruktūrą – pavyzdžiui, geležinkelių elektrifikavimas tarp Klaipėdos ir Vilniaus, 60 tūkstančių elektromobilių stotelių, 4 vandenilio stotelės, tūkstančiai elektromobilių, kurie bus subsidijuojami.
Ir tame tarpe yra viena iš priemonių, kad ateityje, už 5 metų, griežtinti standartus techninėje apžiūroje dėl to, kokie automobiliai gali išvažiuoti į eismą. Kaip jūs teisingai pasakėte – taršūs automobiliai. Man atrodo, kad tai yra nuoseklu, ypač turint omenyje, kad Aplinkos ministerija kasmet po 10-15 tūkstančių automobilių savininkų sumoka kompensacijas už taršių automobilių sunaikinimą. Lygiai taip pat ta kartelė turėtų kilti ateityje, kokie automobiliai gali praeiti techninę apžiūrą.
Pone ministre, teisybės dėlei pacituosiu būtent tą eilutę iš plano: „transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“. Tai naujas mokestis, taip suprantu?
Ne, paneigiu šį mitą. Tame plane yra reguliacinės priemonės ir ekonominės priemonės. Čia yra reguliacinė priemonė.
Kaip suprantu, šis sprendimas yra labiau kryptis ir dar būtų kažkokie papildymai? Turėtume priimti papildomus įstatymus Seime, kurie detalizuotų, kaip jūs tuos automobilius ar tikrintumėte, ar liaudiškai tariant – išvytumėte iš gatvių. Čia nėra galutinis sprendimas?
Iki 2030 metų yra numatyta apie 60 priemonių. Vienos reikalauja įstatymų pakeitimų, kitos ministrų – ir ne tik aplinkos, bet ir transporto, žemės ūkio ir kitų – nutarimų. Bet reikia matyti visumą. Yra technologinės galimybės ir prielaidos, kad 2050 metais Europos žemyne mes nebeturėsime oro taršos, kad ir kaip tai skambėtų neįtikėtinai ar iš fantastinių filmų.
Bet transporte mes jau žinome, kad 2027 metais naujų elektromobilių kainos susilygins su vidaus degimo variklių automobilių pardavimo kaina, o 2035 metais Europoje mes apribosime vidaus degimo variklių pardavimus. Reikia matyti visumą, kad mes turėsime tas technologijas šiame žemyne, ir natūralu, kad Vyriausybės aplink visą Europą ieško instrumentų, kaip mes taršius automobilius pamažu išstumiame iš eismo.
Tai 2027 metais jūs jau priimsite galutinį sprendimą, kaip atrodys tas Euro 4 ribojimas? Ar teisingai supratau?
Čia yra viena iš priemonių. Aš suprantu, kaip žurnalistams norisi pasižiūrėti ar bus naujas mokestis ar nebus. Bet čia nekalbama apie naujus mokesčius, čia kalbama apie taršos sugriežtinimą. Tai numatyta padaryti už keletos metų pradedant diskusiją ir diskusijoje tikrai dalyvaus visi Lietuvos geriausi ekspertai. Rasime tuos sprendimus, bet pakeliui į tą diskusiją, matykime ir kitus procesus.
Visą laidą, kurioje dalyvavo ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
