Kuo baigsis Laisvės partijos kontroliuojamose ministerijose įsisiūbavę skandalai? Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
I. Šimonytė sako, kad Agnės Belickaitės skyrimo į „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktorės pareigas atvejo negalime įvardyti kaip nepotizmo, nes iš esmės nėra jokių įrodymų apie galimą ministrės kišimąsi į šį sprendimą.
„Lietuvos geležinkelių“ ir naujosios korporatyvinių reikalų direktorės Agnės Belickaitės skyrimo į pareigas istorija jau, regis, gerokai prasiplėtė: nuo konkurso, kuriame buvo pakviesta dalyvauti ir mano žmona, dėmesys nukrypo jau ir į pačią ministrę, Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę. Jos artimiausios draugės, klasiokės yra skiriamos į viceministrų ir kitas atsakingas pareigas. Šiandien dviejų ministerijų – Ekonomikos ir Susisiekimo – viceministrės prisipažino esančios pusseserės. Ar jums neatrodo, kad tai lyg klasės ar giminės susitikimo vaizdas, tik kad valstybinėse institucijose?
Aš manau, kad čia bandoma painioti daug dalykų į vieną krūvą ir nebūtinai taip reikėtų daryti.
Atpainiokit.
Todėl, kad politinio pasitikėjimo žmonės yra vienas dalykas. Nes politinis pasitikėjimas yra tai, kai politikas pasirenka tam tikrus pareigūnus pagal asmeninį politinį pasitikėjimą.
Kaip Trumpas (kadenciją baigęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, – red. past.) dukrai ir žentui?
Na, čia dukrų ir žentų nėra. Žinant, kad tokia partija, kaip Laisvės partija, kuri buvo naujai susikūrusi ir, natūralu, kad ten, turbūt, yra daug bendraminčių, bendramokslių žmonių, kolegų, tai aš čia labai nesistebėčiau, kad tie žmonės vieni kitus pažįsta.
Kalbant apie konkursą ir paskyrimą, tai, mano supratimu, buvo didelė klaida Agnei Belickaitei dalyvauti tame konkurse, nes ji, vis tiek, kaip aktyviai dalyvaujantis politinėse kampanijose žmogus, turėjo kelti sau klausimą, kaip visa tai gali atrodyti. Ir, aktualiu metu, Vilniaus mero rinkimų kampanijoje. Manau, kad tai tikrai buvo klaidingas sprendimas ir džiaugiuosi, kad ji pati tą suprato, ar nesuprato, bet iš pozicijos pasitraukė.
Bet čia jau, atsiprašau, Aušrinės Armonaitės atsakomybės aš matyčiau labai mažai. Nes jūs pats paminėjote, kad tame konkurse dalyvavo ir Rasa Jakilaitienė, tai jūs pabandykite įsivaizduoti, kas būtų atsitikę, jeigu ji būtų tą konkursą ir laimėjusi. Tai, turbūt, su kitais asmenimis mes būtume diskutavę klausimą, ar premjerė padarė kažkam kažką.
Nežinantiems reikia paaiškinti, kad ji yra buvusi ministrės pirmininkės patarėja.
Nes dar nepraėjo pusė metų, o gal jau ir praėjo, kai Rasa Jakilaitienė dirbo mano asmeninio pasitikėjimo patarėja komunikacijai ir aš neturėjau žalio supratimo apie tai, kad ji svarsto dalyvauti tame konkurse. Net neturėjau supratimo, kad tas konkursas iš viso vyksta. Bet jei tokia situacija būtų susiklosčiusi, kas būtų uždraudęs žmonėms tai interpretuoti taip, kaip tai yra dabar interpretuojama Aušrinės atveju.
Aš manau, kad šita situacija yra labai didelė pamoka ir žmonės, kad ir kokie profesionalūs bebūtų, kad ir kaip gerai jie bevertintų savo asmeninius talentus ir kompetencijas konkrečiose srityse, vis dėlto, jei jie yra aktyviau politiškai angažuoti kažkokiose veiklose, susijusiose su partijomis, ypatingai valdančiosiomis, tai reikėtų susilaikyti nuo dalyvavimo konkursuose, kurie susiję su valstybės valdomu daržu.
Dar grįžtant prie to paskyrimo: ar iš tiesų viskas taip paprasta? Ką turiu omeny. Tarkime. Viceministras Vincas Jurgutis dalyvauja komisijose, kurios skiria bendrovės valdybos narius. Kaip kviestinis žmogus iš kitos ministerijos. Tos valdybos nariai priima atitinkamai kitus sprendimus. Viskas yra susiję.
Tai čia truputį kitas dalykas. Nes vis tiek tą reikės išsiaiškinti. Ir aš tą šiuo metu aiškinuosi, bet nenoriu komentuoti, kol neturiu visos informacijos. Nes kaip atsitiko taip, kad „Lietuvos geležinkeliai“, atrinkdami iš kelių pretendentų, atsirinko būtent Agnę Belickaitę ir neįvertino šitos aplinkybės.
Ta prasme, kas sutrukdė įvertinti tą aplinkybę, nes, iš mano turimos informacijos, šita informacija buvo žmonėms žinoma. Tu negali pasakyti, kad aš neturiu supratimo, kad žmogus dirba politinėje kampanijoje, nes iš tos medžiagos, kurią aš dabar turiu, net jeigu tu negyveni feisbuke, nežinai, kas kur dirba, tai yra ne tavo interesų laukas…
Šią informaciją, atsiprašau, kad nutraukiau, aš išsiaiškinau per penkias minutes viešuose šaltiniuose pamatęs „Verslo žinių“ pranešimą apie naująją vadovę. Tai yra visuotinai žinoma informacija.
Ne, tai čia klausimas, kas visuotinai žinoma, vis tiek tada reikia elgtis kaip gerbiamai Širinskienei ir gūglinti, o tiesiog komisijai yra atnešami dokumentai, yra tam tikros procedūros ir tuose dokumentuose bent aš, iš to, ką matau, ta informacija buvo pakankamai aiški.
Ir klausimas, kiek atrankos procedūroje buvo užduodami klausimai dėl interesų konflikto, to konflikto regimybės, dėl kažkokių reputacinių dalykų. Tai šitą man dar reikia išsiaiškinti, nes aš tuos klausimus esu perdavusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei. Ir, kai sulauksiu atsakymų, tada vertinsiu, ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovybėje, atliekant atranką, mano vertinimu, viskas buvo taip, kaip turėjo būti.
Grįžtant prie ministrės A. Armonaitės. Interesų konflikto regimybę pripažįsta ir pati ministrė, demokratinėje valstybėje tai yra problema. Kas turėtų atsitikti, kad jūs pasakytumėte: ačiū, metas išeiti?
Aš sakyčiau, kad, jeigu aš sužinočiau bent menkiausią žinią, menkiausią informaciją, kad buvo kalbėta apie šitą poziciją, tarkim, su susisiekimo ministru, su „Lietuvos geležinkeliais“ tiesiogiai ar netiesiogiai, per viceministrus, per trečiuosius asmenis.
Kas gi prisipažins, premjere?
Na, žiūrėkit. Kartais būna, kad tokią informaciją gali sužinoti ir be niekieno prisipažinimo. Bet kol to nėra, mes tiesiog darome tiesioginę prielaidą, kad kadangi juodvi yra pažįstamos, galbūt taip buvo.
Bet aš jums sakau gana realų, nors ir neįvykusį pavyzdį ir, lygiai taip pat, tuomet jau aš turėčiau aiškintis, kad aš esu ne kupranugaris, niekada nesikišu į valstybinių įmonių paskyrimus, niekada nesprendžiu, kas kur gali dalyvauti ir kas kur gali laimėti konkursus.
Tai ta situacija yra nemaloni, tai yra pamoka. Aš žinau, kad taip jau yra, kad kartais jaunesni kolegos ne iki galo įvertina tas skaudžias patirtis, kurias tokios pamokos duoda, nes jos tikrai nudilgina labai stipriai. Nes tavo vertė yra tavo reputacija. Ir va taip būtent tos reputacijos ir sudega. Tai tikiuosi, kad ir kitiems jauniems profesionalams tai bus labai gera pamoka.
Visą pokalbį su premjere žiūrėkite laidoje viršuje.
