Panašu, kad vasara artėja prie savo piko – jau šį savaitgalį termometrų stulpeliai turėtų šoktelti iki 30, o kai kur ir iki 32 laipsnių.
Ketvirtadienio naktį daugelyje rajonų trumpai palis, galima perkūnija, dieną kai kur truputį palis. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 13–18 laipsnių šilumos, aukščiausia dieną 23–28, pajūryje 20–22 laipsniai.
Penktadienio naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas daugiausia vakarų, naktį 4–9 m/s, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 9–14, pajūryje 15–17 laipsnių šilumos, dieną šils iki 21–26 laipsnių.
Šeštadienį be lietaus. Vėjas naktį daugiausia vakarų, 2–7 m/s, dieną besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 14–16 laipsnių šilumos, dieną šils iki 23–28 laipsnių.
Orų stebėjimo portalas „Windy“ rodo, kad sekmadienį gali būti dar karščiau – kai kuriose vietovėse numatomas 30–32 laipsnių karštis. Tačiau po tokios šilumos pirmadienio naktį kai kur iškris lietaus, kurį lydės perkūnija.
Pirmadienio dieną, portalo duomenimis, bus šilta – 24–26 laipsniai. Pavakrę vietomis palis.
Tokie orai yra artimi normai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiojoje šalies dalyje liepa yra vidutiniškai pats šilčiausias metų mėnuo. Remiantis 1991–2020 m. vidurkiu, vidutiniškai pati šilčiausia liepos savaitė yra liepos 25–31 d. Liepos 29-ąją vidutiniškai yra pati šilčiausia diena Lietuvoje.
Kol kas karščiausia liepos mėnesio diena užfiksuota Zarasų meteorologijos stotyje 1994 m. liepos 30 d. Tuo metu buvo +37,5 laipsniai šilumos.
Klimatologas jau žino, kokia bus vasara
Po liepos 10-osios, dar vadinamos septynių brolių miegančių diena, lietuviai nuo seno spėdavo orus. Buvo tikima, jei tą dieną lyja, lietinga bus likusi vasara, o jei liepos 10 d. sausa, vėliau taip pat sulauksime sausros. Kiek šiais spėjimais tikėti ir kokia iš tiesų bus likusi vasara, pakomentavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.
Nors daugelis lietuvių iki pat šių dienų tiki, kad liepos 10-oji nulems vasaros orus, G. Stankūnavičius sako, kad su spėjimais nėra taip paprasta. Visgi mūsų senoliai prognozes ne iš piršto laužė.
„Maždaug liepos pirmo dešimtadienio pabaigoje į vasaros režimą jau būna pilnai persitvarkęs Šiaurės pusrutulio didelio masto slėgio ir temperatūros laukas (sustiprėja ir į savo klimatinį regioną pasislenka atmosferos veiklumo centrai). Azorų aukšto ir Šiaurės Atlanto žemo (ties pietine Grenlandija ir Labradoro jūra) slėgio sistemos vėl kartu veikia jūrinių oro masių prietaką į Europą, Azijos slėgio minimumas su centrine dalimi ties Persų įlanka–Indo upės vidurupiu lemia Pietų Azijos musono intensyvumą (ypač Indostano pusiasalyje), o pastarasis grįžtamaisiais ryšiais susijęs su aukštesnio slėgio juosta virš Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos. Didesnė dalis Azijos žemyno patenka į mažų gradientų žemesnio slėgio lauką, kas lemia neintensyvią cikloninę veiklą Sibire ir šiauriniame Kazachstane bei musoninę cirkuliaciją Tolimuose Rytuose“, – komentuoja. G. Stankūnavičius.
Todėl orų anomalijų kol kas nėra. Klimatologas skelbia, ko galime sulaukti artimiausią savaitę.
„Pietiniame Baltijos regione ir Lietuvoje ši savaitė pasižymės regionui būdingais orais: debesuota su pragiedruliais, vietomis nedidelis trumpalaikis lietus, silpnas vėjas, vidutiniškai vėsios naktys (+9 – +14 °C), pajūryje – +13 – +18 °C ir vidutiniškai šiltos dienos (+19 – +24 °C,) pajūryje kiek mažiau. Savaitės pabaigoje galime sulaukti ir trumpalaikio karščio.
Praėjusios savaitės pabaigoje foninė minimali oro temperatūra buvo +7 – +10 °C, o šeštadienį vietomis Pietų Lietuvoje tebuvo +5 – +6 °C. Tokius „lietuviškus“ orus lemia poliarinių oro masių advekcija į Baltijos regioną. Realiai oro dalelių trajektorijos ištįsę nuo Centrinės Arkties, tačiau paskutines kelias paras oras juda per Fenoskandiją, kur oro masės įšyla (ilga diena) ir įdrėksta.
Šiandien–rytoj [liepos 11–12d.] Lietuva atsidurs aukštesnio slėgio sistemoje (kitu metų laiku 1013–1015 hPa būtų sunku priskirti prie aukštesnio slėgio lauko), todėl žymesnių kritulių nelaukiama. Trečiadienį po pietų iš vakarų prie Lietuvos priartės atmosferos frontas, slėgis kris, vėjas kiek sustiprės ir keisis į pietų–pietvakarių kryptį, o praėjus frontui – vakarų. Palis ne visur ir nevienodai, nes frontas nuo jūros užslinkęs ant sausumos ims silpnėti ir fragmentuotis.
Ketvirtadienį nedidelė lietaus tikimybė, o penktadienį vietomis trumpalaikis lietus su perkūnija.
Šeštadienį–sekmadienį slėgis vėl kils, daugiausia be kritulių, orai šils. Dar kitą savaitę prognozuojami permainingi orai, didelės šilumos nelaukiama, tačiau prognozių patikimumas (ypač kritulių) yra nepakankamas“, – teigia G. Stankūnavičius.
Jis turi žinią ir poilsiaujantiems Europos pietuose: nors artimiausiomis savaitėmis virš Šiaurės Europos vyraus cikloninis slėgio laukas, Baltijos regione kritulių bus mažiau nei įprasta, tačiau Viduržemio pajūrio regione bei Balkanuose – labai didelė tikimybė, kad laikysis tikrai tipiški sausi, saulėti ir karšti orai.
Visgi liepos pabaigoje gali būti permainų.
„Ilgalaikių orų prognozių schemos rodo, kad vidutiniškai žemesnio slėgio laukas iki rugpjūčio mėnesio pradžios išsilaikys virš Šiaurės Europos, o aukštesnio – virš Pietų Europos. Daugiausia kritulių Lietuvoje prognozuojama liepos trečiąjį dešimtadienį, o šiltesni orai numatomi liepos pačioje pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje“, – ilgalaike prognoze dalijasi G. Stankūnavičius.
