Šis grybas pribloškė šimtus lietuvių: paaiškino, kas tai

rybai yra ne tik maisto šaltinis, bet ir gamtos stebuklai, dažnai sugebantys mus stebinti savo įvairove ir spalvingumu. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kurioje samanų paklotėje matosi ryški „liepsnelė“ . Neapsigaukite, ją paėmę rankų nenudegsite – tai įdomiai atrodantis grybas.

Rudenį, vaikštant Kuršių nerijos miškais, samanų paklotėje galima pamatyti ryškias „liepsneles“ – tai dakriomicetinių (Dacrymycetaceae) šeimai priskiriamo lipniojo tampriagrybio (Calocera viscosa) vaisiakūniai. Grybo savybes puikiai atspindi jo pavadinimas, kuris yra kildinamas iš senovės graikų kalbos. Priešdėlis „Calo-„ taikliai nurodo, kad grybas yra gražus, o plėtinys „-cela“ išduoda grybo vaškinę tektūrą.

 

Randami spygliuočių miškuose

Lygiai taip pat, lotyniškos kilmės rūšinis epitetas „viscosa“ išduoda, kad palijus, vaisiakūniai tampa lipnūs. Be to, korališkos formos vaisiakūnių viršūnėlės primena besiformuojančius vienmečių elnių ragus. Nors tokias „liepsneles“ dažniausiai pamatyti pavyks spygliuočių miškuose ant samanų paklotės, tačiau iš tiesų vaisiakūniai auga ne ant samanų, o ant po samanomis esančios negyvos spygliuočių medienos, kurią skaido.

Lietuvoje taip pat dar aptinkamas ir lipniojo tampriagrybio giminaitis – mažasis tampriagrybis (Calocera cornea), tačiau jo vaisiakūniai gerokai mažesni, o ir aptinkamas jis ne ant spygliuočių, o ant negyvos lapuočių medienos.

www.tv3.lt

Site Footer