Šis lietuvis į COP26 įveikė 2500 km ekologinę žemę. Jis skrenda namo

Kol 26 jo kolegos Lietuvos delegacijoje COP26 atvyko į Glazgą privačiu lėktuvu ar komerciniais skrydžiais, Marijus Gailius norėjo pasielgti teisingai.

Būdamas Klimato kaitos ministerijos komunikacijos asistentu, Gailius sugalvojo, kad vengs skristi iš Vilniaus į Glazgą, o kelsis sausuma ir jūra – apie 2500 kilometrų.

Skirtingai nei kai kurių Europos vyriausybių atstovai, kad žiniasklaidoje daug rašo apie savo 27 valandas trukusias keliones traukiniu į Glazgą, Gailius kelionę atliko savo laiku – ir savo lėšomis. Kaina? Daugiau nei 300 eurų, palyginti su maždaug 30 eurų pigiu skrydžiu.

Bet tai buvo geriau aplinkai, tiesa? Neteisingai.

Gailius kruopščiai apskaičiavo savo anglies pėdsaką kaip keturiais autobusais, keltu, traukiniu ir dar vienu autobusu iš savo namų Vilniuje nuvyko į COP26 Škotijoje.

Tarp jų buvo autobusas iš Vilniaus į Balstogę Lenkijoje, kitas autobusas iš Balstogės į Poznanę, o paskui – dalinis automobilis iš Poznanės į Berlyną. Po nakties Berlyne jis naktiniu autobusu nuvyko į Amsterdamą, per kurį nemiegojo, o paskui keltu iš Amsterdamo į Niukaslą.

Jis išsiaiškino, kad dėl pandemijos apribojimų keleivių skaičiui – keli autobusai, kuriais jis važiavo, buvo pusiau pilni – ir 17 valandų trukusio kelto iš Amsterdamo į Niukaslą, kuris taip pat buvo pusiau pilnas, klimatui būtų buvę geriau skristi. .

Taip pat būtų buvę pigiau.

Turbūt nenuostabu, kad į Vilnių Gailius lėktuvu grįš penktadienį.

„Grįžtu vyriausybės lėšomis lėktuvu“, – sakė jis „Euronews“.

„Tai tiesiog per varginanti alternatyviomis kelionėmis.

Kelionė buvo savotiškas atradimas Gailiui, kuris savo straipsnyje Lietuvos žiniasklaidai apibūdino stebėdamas juodąjį smogą į dangų pumpuojančias gamyklas ir krovinius pakraunančius ir iškraunančius konteinerinius laivus Amsterdame.

Jis suprato, kad asmenys gali mažai ką padaryti, kad padarytų realų poveikį pasaulinei emisijai.

„Kad ir kaip stengtumėmės išsaugoti planetą, individualiomis pastangomis klimato krizės nesustabdysime. Neapgaudinėkime savęs, kol bus galima išsirinkti pigų skrydį, tol žmonės jį rinksis“, – savo kelionės paskyroje Lietuvos žiniasklaidai rašė jis.

„Kaip parodė mano eksperimentas, kitaip elgtis yra ne tik praktiška, bet ir… beprasmiška.

Ekologiškų kelionių Gailius neatsisakė. 2015 m. į COP21 Paryžiuje jis keliavo autobusais, traukiniais ir taksi, o ne skrido ir turėjo daugiau sėkmės nei šių metų kelionė.

Tačiau šiuo metu jo košmariškos kelionės į Škotiją patirtis vis dar neapdorota.

„Šiuo metu manau, kad to nedarysiu [do it again],” jis pasakė.

„Bet kai grįšiu į Vilnių, esu tikras, kad grįšiu [recover]. Prieš daugelį metų nustojau skristi atostogoms.

Europos aplinkos agentūra rasta praėjusių metų ataskaita traukinys yra ekologiškiausia kelionės forma – po važiavimo dviračiu ir pėsčiomis – ir ta aviacija visada prastesnė vienam keleiviui vienam kilometrui. Bet aviacija – ne visada Jis priduria, kad tai yra žalingiausias pasirinkimas, kai kalbama apie jūsų anglies pėdsaką. Teigiama, kad keliauti vienam dyzelinu ar benzinu varomu automobiliu kartais gali būti blogiau.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer