Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.
Tuo metu buhalteriai ragina netikėti finansų ministrės pažadais, kad mokesčiai nedidės mažas pajamas gaunantiems gyventojams, mat suskaičiavo, kad didesnius mokesčius teks mokėti net ir uždirbantiems mažiau už minimalią algą.
Prieš tris savaites pristatydama mokesčių reformą finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad siekia didesnio socialinio teisingumo ir mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams mokesčiai nedidės.
„Dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių apie 75 proc. besiverčiančių asmenų situacija iš esmės nesikeistų, tai reiškia, kad žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas iš individualios veiklos, iš principo jiems reguliavimas nesikeistų“, – kovo 21-ąją kalbėjo G. Skaistė.
Tačiau finansų ministrės siūlomus mokesčių pakeitimus nusprendė patikrinti Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.
O juos suskaičiavusi tvirtina, kad ministrė kalba netiesą: mokesčiai padidės visiems dirbantiems individualiai – net ir gaunantiems mažiau už minimalią algą.
Esą vos 400 eurų eurų per mėnesį pajamų gaunantiems gyventojams mokesčiams tektų atseikėti 10 eurų daugiau, o gaunantiems tūkstantį – 25 eurais daugiau nei dabar.
„Realybė kita, juos labai stipriai palies, stipriai pajaus, jų pajamos nedideles pajamas uždirbančiam asmeniui ir 100–200 eurų mokesčių padidėjimas yra labai daug, jis gyvena nuo mėnesio iki mėnesio. Gal net į skolą gyvena, jam tai labai daug“, – tvirtina D. Čibirienė.
Mokesčių reformą peikia ir profesinės sąjungos, ir darbdaviai.
Vyriausybei nusprendus ją aptarti Trišalėje taryboje, profsąjungos reikalauja pirmiausia ne didinti mokesčius dirbantiems individualiai, o gaunantiems dešimttūkstantines algas.
Profsąjungos stebisi, kad apie socialinį teisingumą kalbanti ministrė nesiryžta sumažinti kone 40 proc. užkrautą mokestinę naštą dirbantiesiems.
„Pertvarkoje nėra jokių pasiūlymų dėl mažesnės mokestinės naštos mažiausiai uždirbantiems ar gaunantiems vidutines pajamas. Siūlome, kad iki 35 tūkst. eurų metinėms pajamom galėtų būti GPM 15 proc., o neapmokestinamąjį pajamų dydė (NPD) sulyginti su MMA“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Finansų ministerijos siūlomais mokesčių didinimais piktinasi ir darbdaviai. Esą Lietuvai pakibus ant recesijos slenksčio, kalbėti apie mokesčių didinimą – pats blogiausias metas.
„Mokesčiai bus keliami individualiai veiklai, kurią norima prilyginti darbo santykiams ir apmokestinti, kapitalo apmokestinimo padidinimo baimės, kai kalbame apie ekonomikos nuosmukį, pasitvirtino. Tikimės, kad būsime išgirsti ir mokesčiai nebus keliami“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Neramina, kad numatoma apmokestinti aukštesnes pajamas gaunančius. Tai pavojinga dabar, kai neaiški ekonominė situacija žiūrint į priekį, perspektyvą. Tai gali sumažinti investavimo galimybes, gali sumažinti grįžtančius, talentus“, – sako Pramonininkų konfederacijos atsakingasis sekretorius Ričardas Sartatavičius.
Dėl mokesčių reformos tarpusavyje nesutaria ir patys valdantieji, tad ir profsąjungos, ir verslo atstovai neatmeta, kad finansų ministrės pasiūlymai gali taip ir likti popieriuje.
