Dažnas lietuvis susigundo atsisiųsti pigesnes prekes, užsisakydami jas iš Kinijos elektroninių parduotuvių, tokių kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“. Tačiau pirkėjams jau greitai už mažos vertės siuntas tekts susimokėti papildomai. Tad ar atsisiųsti prekes iš Kinijos vis dar bus finansiškai naudinga?
Europos Sąjunga (ES) užsimojo įgyvendinti muitų reformą. Jau dabar aišku, kad, pakeitimams įsigaliojus, mažos vertės siuntos (iki 150 eurų) pabrangtų.
Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, avalynei muito mokesčio tarifas galėtų siekti 17 proc., plastiko gaminiams – 8 proc., elektros įrangai – 5 proc., o drabužiams – 12 proc.
Taigi, jeigu pirskite elektronikos prietaisą iš Kinijos, kurio vertė, pavyzdžiui, sieks 200 eurų, o pristatymo kaina – 20 eurų, muito mokestis siektų 11 eurų (200+20×0,05=11).
Galiotų viena lengvata
Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad el. prekyboje įsigyjamų prekių apmokestinimo reforma siekiama iš esmės pakeisti dabar galiojančią tvarką, kuri buvo įteisinta nuo 2021 m. liepos 1 d.
Jei šiuo metu muito mokestis nėra taikomas visoms siuntoms, kurių vertė neviršija 150 eurų, tai po reformos įsigaliojimo muito lengvata būtų taikoma tik tada, kai mažos vertės nekomercinės prekės siunčiamos tarp fizinių asmenų.
„Lengvata būtų taikoma tuo atveju, kai fiziniai asmenys siunčia nekomercinės paskirties prekes, pavyzdžiui, dovanėles kitiems fiziniams asmenims ir prekių vertė neviršija 45 eurų.
Tačiau prekybos atveju apmokestinimas būtų taikomas visai prekių vertei, skaičiuojant nuo vieno cento“, – paaiškino Š. Avižienis.
Pasak Muitinės departamento atstovo, dabar galiojanti lengvata neturi jokios ekonominės prasmės, nes sudaro palankesnes sąlygas ne Europos Sąjungoje (visų pirma, Kinijoje) veikiančioms el. prekybos platformoms.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dabar muitinei pateikiamų duomenų apie siunčiamas prekes kokybė yra prasta, mat visa informacija „ateina iš trečių rankų“.
Todėl norima, kad po reformos el. prekybos platformos savarankiškai įskaitytų į parduodamų prekių kainą ne tik PVM, bet ir importo muitą, taip pat pateiktų muitinei visą reikiamą informaciją apie atsiunčiamas siuntas.
„Planuojama, kad tokie duomenys turės būti pateikiami naujai sukurtoje ES muitinės duomenų platformoje. Tikėtina, kad dėl to duomenų apie siuntas kokybė pagerėtų.
Kitaip tariant, pačiam pirkėjui nereikės deklaruoti prekių, nes visi duomenys iš anksto, t.y. iki siuntos pristatymo, atsidurs naujai sukurtoje platformoje.
Tad pirkėjams visas procesas taptų paprastesnis – jiems tiesiog reikės ateiti į paštą ar paštomatą ir atsiimti savo užsakytą siuntą“, – paaiškino Š. Avižienis.
Muitinės departamento atstovas sako, kad šiuo metu Lietuvos prekybininkai žadamus pokyčius vertina teigiamai.
„Jų nuomone, tokiu būdu būtų suvienodintos konkurencijos sąlygos, t.y. visi mokėtų tokius pačius arba bent jau panašius muitus“, – kalbėjo pašnekovas.
Š. Avižienis neslepia, kad šiuo metu dalis asmenų, deklaruodami siuntas, bando išvengti mokestinės prievolės, todėl bandoma fiktyviai sumažinti jos vertę.
„Pasitaiko ir tokių sukčiavimo atvejų, kai deklaracijoje teigiama, kad esą fizinis asmuo siunčia dovanėlę kitam fiziniui asmeniui, t.y. bandoma išvengti mokesčių ir parodyti, kad prekyba nevykdoma ir siunčiamos nekomercinės paskirties prekės”, – kalbėjo pašnekovas.
Š. Avižienis mano, kad galimų sukčiavimo atvejų skaičius, įsigaliojus reformai, tikrai turėtų sumažėti. Tačiau, ar pavyks tokius atvejus užkardyti 100 proc., pašnekovas nėra tikras.
Atsisiųsti siuntas iš Kinijos neapsimokės?
Ekonomikos mokslų daktarė Viktorija Tauraitė neatmeta tokio scenarijaus, kad jei planuojama muitų reforma bus įgyvendinta, dėl padidėjusių kiniškų prekių kainų vartotojai esą dažniau atsigręžtų į ES rinką.
Tačiau, pasak V. Tauraitės, nereikėtų atmesti ir kito galimo varianto.
„Nepaisant padidėjusių minėtų prekių kainų, šių prekių kainos vartotojams vis tiek būtų patrauklios, t. y. sąlyginai mažesnės nei pas pardavėjus ES viduje.
Tokiu atveju, tikėtina, kad didelių ir reikšmingų pokyčių rinkoje neįvyktų. Tik šiuo atveju reikėtų pabrėžti tai, kad toks žingsnis ir atsakas iš didžiųjų Kinijos internetinių platformų turėtų būti gerai apskaičiuotas, įvertintas ir strategiškai apmąstytas“, – kalbėjo ekonomistė.
Visgi V. Tauraitė tokius pokyčius linkusi vertinti teigiamai.
„Tikėtina, kad perkant iš ES platformų, prekės galimai kainuos brangiau, tačiau, iškilus problemai dėl atitinkamos prekės, galios didesnė vartotojo apsauga.
Be to, įvedus minėtą reformą, tikėtina, kad apribos nekokybiškas ar net sveikatai kenksmingas prekės iš trečiųjų šalių (dažniausiai Kinijos) į ES“, – kalbėjo V. Tauraitė.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarsto, kad tokios reformos pokyčiai pirkėjų elgsenai didelės įtakos nepadarytų. O puikus to pavyzdys, kaip kalbėjo pašnekovas, yra ES sprendimas įvesti didelius muitus Kinijos elektromobiliams.
„Rinkos dalyvių paskaičiavimai rodo, kad netgi su tais padidintais muitais Kinijos automobiliai ES rinkoje vis tiek išliks konkurencingi. Aš manau, kad labai panašią situciją turėsime ir dabar, nes šiuo atveju muitų įvedimas yra labiau politinis žingsnis“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistas svarsto, kad Kinijos gamintojai tokių muitų įvedimą gali kompensuoti iš savo pelno maržų tam, kad neprarastų pirkėjų iš ES rinkos.
„Manyčiau, kad Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse įvairių kiniškųprekių kainos neturėtų padidėti – jos išliks maždaug dabartiniame lygyje. O tai reiškia, kad žmonės kiniškas prekes imprtuos toliau“, – svarstė jis.
A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinijos ekonomika šiuo metu patiria didelių išbandymų.
„Labiausiai stoja būtent vidaus vartojimas, kuris iš esmės jau nebeaugo, o stagnuoja. Ir Kinijos gamintojams žūtbūt reikia plėstis į eksporto rinkas, pardavinėti savo prekes užsienio rinkose. Manau, kad Kinijos gamintojai bet kokia sąskaita tą ir darys.
Viena vertus, didesni muitai teoriškai turėtų padidinti siuntų kainą, tačiau, jei taip ir nutiks, tas padidėjimas bus simbolinis arba jis apskritai neegzistuos“, – vertino ekonomistas.
Muitinės departamento duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai per dieną pateikiama apie 15 tūkst. mažos vertės siuntų deklaracijų, o 97 proc. jų – prekėms iš Kinijos.
Tuo metu vienos vidutinės siuntos vertė siekia apie 8 eurus, o iš viso deklaracijose nuo 2021 metų liepos deklaruota prekių už 207,5 mln. eurų, o prekių iš Kinijos buvo už 180 mln. eurų.
Planuojama, kad reforma turėtų įsigalio nuo 2028 m. sausio 1 d.
