Policininkų trūksta. Per dvejus metus Lietuvoje jų gretos susitraukė 300, toliau stebima mažėjimo tendencija. To priežastis, anot Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katininienės, nepatraukli sistema ir nemotyvuojantys atlyginimai.
Šiam klausimui aptarti trečiadienį Seimo narys Kęstutis Vilkauskas surengė spaudos konferenciją „Viešojo saugumo ateitis: kur veda Agnės Bilotaitės vykdoma „optimizacija“?“
„Saugumas vienas iš svarbiausių kriterijų, nusakančių visuomenės ir šalies gyvenimo kokybę. Kai matome, kad mažėja policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai ir kas dieną užtikrina mūsų visų saugumą esant tokiems geopolitiniams neramumams ir iššūkiams tiek viduje, tiek išorėje, mes turime aiškiai sau įvardinti, kad mes turime turėti stiprius ir motyvuotus policijos pareigūnus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.
K. Vilkauskas pažymėjo, kad didžiausią grėsmę viešajam saugumui kelia policijos pareigūnų mažėjimas. Tai ypač didelė problema Vilniaus mieste, bet gaunami signalai ir iš regionų.
Jis perskaitė birželio mėnesį pateiktą Policijos departamento komentarą: „Policijos departamentas pripažįsta, kad situacija kelia nerimą. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad didžioji dalis pareigūnų pradėjo dirbti pirmaisiais nepriklausomybės metais. Du dešimtmečius išdirbę pareigūnai gali išeiti į užtarnautą poilsį.
Didžioji dalis pareigūnų šia galimybe ir pasinaudoja, nes darbas policijoje sunkus, kupinas pavojų, įtampos. Jis teigia, kad tenka pripažinti, kad jaunimas pastaraisiais metais nelabai noriai renkasi darbą policijoje, nors tarnybos prestižas ir gyventojų pasitikėjimas pakankamai didelis“.
Katinienė: policijos sistema nepatraukli
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katininienė nurodė, kad policijos sistema yra pasidariusi nepatraukli, nes pokyčiai viduje yra „ne visuomet suvaldomi ir kontroliuojami“. Todėl kelių metų laikotarpyje policijos pareigūnų skaičius yra sumažėjęs keliais tūkstančiais, ir toliau stebima mažėjimo tendencija.
„Tos blogos tendencijos, ko gero, niekur jos nedings. Jos yra labai akivaizdžios ir, greičiausiai, augs, jei policijos vadovybė nesugebės tinkamai užtikrinti pokyčių valdymo. Čia yra reikalingas politikų įsikišimas ir pozicija.
Kokių viešąjį saugumą ginančių teisėsaugos institucijų politikai nori. Ar nori turėti tiesiog priklausomas institucijas, priklausomus generolus, silpnas pačias institucijas, nesugebančias atlikti savo funkcijų, užtikrinti viešąjį saugumą, ar nori turėti tikrai pakankamai stiprias, kompetentingas ir atitinkančias visuomenės lūkesčius“, – nurodė R. Katinienė.
Policijos profesinė sąjungos pirmininkė siūlo Vidaus reikalų ministerijai peržiūrėti ministerijai pavaldžioms institucijoms būdingas funkcijas: „Nes dabar mes turime situaciją, kai policijos pareigūnai turi daugiausiai priskirtų jiems funkcijų – iki beveik 30. Tačiau darbo užmokestis visiškai yra nepatrauklus. <…> Pareigūnai šiandien uždirba mažiausiai iš visų statutinių tarnybų, nors atlieka daugiausiai funkcijų. O toms funkcijoms atlikti keliami aukščiausi reikalavimai“.
Ji paragino politikus susilaikyti nuo „dar didesnę destrukciją keliančios retorikos“. R. Katinienė pateikė antradienį pasirodžiusį siūlymą, kad Viešąją saugumo tarnybą (VST) reiktų prijungti prie policijos.
„Ne paslaptis, kad tai visiškai skirtingos tarnybos, atliekančios visiškai skirtingas funkcijas. Vienintelė jų susikirtimo vieta yra viešosios tvarkos pažeidimai riaušių metu ir jų suvaldymas. <…> Reikėtų labai atsargiai švaistytis su nepasvertais tokiais pamatavimais ir ateities vizijomis, kurios dar tikrai nėra išdiskutuotos ir patvirtintos“, – nurodė R. Katinienė.
