Viešumoje ką tik pasirodė informacija, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar gruodžio pradžioje mirė 6-metis. Gydymo įstaiga portalui tv3.lt patvirtino, kad iš tiesų vaiko mirtis buvo fiksuota, bet nei jo amžiaus, nei mirties priežasties nenurodė.
Ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas pabrėžė, kad be raštiško tėvų leidimo jokios platesnės informacijos teikti neturi teisės.
„Vaiko netektis itin skaudus faktas ir jautri tema, todėl informaciją teikiame tik leidus artimiesiems ir jų nurodyta apimtimi. Leidus tėvams, galime patvirtinti vaiko mirties faktą, tačiau daugiau informacijos pateikti negalime be raštiško tėvų sutikimo.
Papildomai pažymime, kad ne tik kad nėra gautas tėvų sutikimas komentuoti šį įvykį, bet priešingai – turima duomenų, kad tėvai atskleisti tokią informaciją tretiesiems asmenims griežtai draudžia, todėl prašome laikytis žurnalistams keliamų etikos reikalavimų ir gerbti kitų skausmą“, – pateiktame komentare dėstė jis.
Teigia, kad ministeriją informavo
Ligoninė kartu nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija apie šį atvejį buvo informuota. Kartu pažymima, kad „visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.“
„Teisę gauti informaciją apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą.
Informacija apie pacientų sveikatą, jų būklę, o taip pat ir informacija apie jų mirtį, yra itin jautri ir saugotina, o teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta ir aukščiausią galią turinčiame LR teisės akte – Konstitucijoje“, – dėstoma M. Pauliuko komentare.
Jis atkreipė dėmesį, kad Konstitucija, be kita ko, taip pat garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, žiniasklaidos laisvę skleisti informaciją visuomenės diskusiją skatinančiais klausimais.
„Tačiau teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.
Šiuo atveju jokio pagrindo manyti, kad visuomenės teisė žinoti yra aukščiau už nelaimę patyrusios šeimos teisę į privatumą – nėra“, – aiškino įstaigos vadovas.