Vakcinos, apsaugančios nuo sunkios ligos, mirties ir ilgai besitęsiančių COVID-19 simptomų po pandemijos, buvo susijusios su nedideliu neurologinių, kraujo ir su širdimi susijusių ligų skaičiaus padidėjimu. Tai rodo didžiausias iki šiol atliktas pasaulinis vakcinų saugumo tyrimas, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Vienas iš retų reiškinių, nustatytų pandemijos pradžioje, po „Pfizer Inc.“, „BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.“ pagamintų „mRNA“ injekcijų buvo didesnė su širdimi susijusio uždegimo rizika. Taip pat buvo pastebėta padidėjusi kraujo krešulio smegenyse atsiradimo rizika po pasiskiepijimo virusų vektorių vakcinomis, kurias pagamino „AstraZeneca Plc“.
Virusų-vektorių skiepai taip pat buvo susiję su padidėjusia Guillain-Barre sindromo – neurologinio sutrikimo, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja periferinę nervų sistemą – rizika.
Šalutiniai reiškiniai – dažnesni, nei tikėtasi
Per pastaruosius trejus metus visame pasaulyje buvo suleista daugiau kaip 13,5 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių, vien Europoje išgelbėjusių daugiau kaip 1 mln. gyvybių. Vis dėlto nedidelei daliai paskiepytų žmonių pasireiškė šalutiniai reiškiniai, todėl kilo diskusijų dėl skiepų naudos ir žalos.
Vasarį savaitę žurnale „Vaccine“ buvo paskelbtas naujas Pasaulinio vakcinų duomenų tinklo atliktas tyrimas, o duomenys pateikti interaktyviose informacinėse lentelėse, kuriose matyti metodika ir konkretūs rezultatai.
Tyrimo metu buvo ieškoma 13 sveikatos sutrikimų, kuriuos grupė laikė „ypatingos svarbos nepageidaujamais reiškiniais“ tarp 99 mln. paskiepytų asmenų aštuoniose šalyse, siekiant nustatyti dažnesnius nei tikėtasi atvejus po COVID-19 skiepo. Apibendrintų duomenų naudojimas padidino galimybę nustatyti retus pašalinius reiškinius, kurie galėjo būti nepastebėti nagrinėjant tik mažesnes populiacijas.
Tyrimo metu nustatyta, kad miokarditas, arba širdies raumens uždegimas, buvo itin dažnai nustatomas po pirmos, antros ir trečios „mRNA“ vakcinų dozės. Didžiausias tikėtino santykio padidėjimas buvo pastebėtas po antrosios „Moderna“ vakcinos injekcijos. Po pirmos ir ketvirtos tos pačios vakcinos dozės taip pat padidėjo perikardito, t. y. plono širdį dengiančio maišelio uždegimo, atvejų skaičius.
Skiepai gali pažeisti širdį, smegenis bei imuninę sistemą
Tyrėjai nustatė, kad per 42 dienas po pirminės Oksfordo sukurtos ChAdOx1 arba „Vaxzevria“ injekcijos statistiškai reikšmingai padaugėjo Guillain-Barre sindromo atvejų, kurių nebuvo pastebėta naudojant „mRNA“ vakcinas. Remiantis foniniu šios ligos dažnumu, buvo tikėtasi 66 atvejų, tačiau pastebėta 190 atvejų.
ChAdOx1 buvo susijusi su trigubai dažnesne smegenų venų sinuso tromboze, t. y. kraujo krešulio, esančio smegenyse, susidarymu, kuris nustatytas 69 atvejais, palyginti su tikėtinu 21 atveju. Dėl nedidelės rizikos vakcina buvo atšaukta arba apribota Danijoje ir daugelyje kitų šalių. Miokarditas taip pat buvo susijęs su trečiąja ChAdOx1 doze kai kuriose, bet ne visose tirtose populiacijose.
Tyrimo metu buvo nustatyti galimi skersinio mielito – nugaros smegenų uždegimo – saugumo signalai po virusų-vektorių vakcinų. Taip pat ir ūminis išplitęs encefalomielitas – galvos ir nugaros smegenų uždegimas ir patinimas – po virusų-vektorių ir „mRNA“ vakcinų.
Po skiepijimo „Pfizer-BioNTech“ vakcina nustatyti septyni ūminio išplitusio encefalomielito atvejai, nors tikėtasi dviejų.
Ypatingą susidomėjimą keliantys nepageidaujami reiškiniai buvo atrinkti remiantis iš anksto nustatytais ryšiais su imunizacija, tuo, kas jau buvo žinoma apie su imunitetu susijusias būkles, ir ikiklinikiniais tyrimais. Tyrimo metu nebuvo stebimas posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS) (stiprus širdies ritmo padažnėjimas priklausomai nuo kūno padėties), kuris kai kuriais tyrimais buvo siejamas su vakcinomis nuo COVID-19.
Lėtinis povakcinacinis sindromas
Atskiro Jeilio medicinos universiteto atlikto tyrimo metu daugiau nei 240 suaugusiųjų, kuriems pasireiškė lėtinis povakcinacinis sindromas, buvo nustatyti šie simptomai:
- Fizinio krūvio netoleravimas;
- Didelis nuovargis;
- Tirpimas;
- „Smegenų rūkas“.
Šio, povakcinacinio sindromo priežastis dar nežinoma, nėra atlikti jokie diagnostiniai tyrimai ar surastos kitos, priežastis paaiškinančios, priemonės.
Jeilio universiteto tyrimų tikslas – suprasti šią ligą, kad būtų palengvintos sergančiųjų kančios ir užtikrintas vakcinų saugumas, sakė pagrindinis tyrimo tyrėjas Harlanas Krumholzas, Jeilio Naujojo Heiveno ligoninės Rezultatų tyrimų ir vertinimo centro direktorius.
„Abu dalykai gali būti teisingi, – interviu sakė H. Krumholzas. – Jie gali išgelbėti milijonus gyvybių, ir gali būti nedidelis skaičius žmonių, kurie buvo neigiamai paveikti“.
