Pirmadienį pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos socialinio draudimo pensijos. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, jos pasieks gavėjus iki sausio 26 d., praneša „Sodra“.
Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo neteikimo) pensijų gavėjai.
Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.
Kiek padidėjo pensijos?
Nuo 2023 metų vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 60 eurų. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2022 metais gavo vidutinę pensiją – 482 eurus, nuo naujųjų metų gaus 542 eurų dydžio pensiją.
Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augo 65 eurais – tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 510 eurų, ji padidėjo iki 575 eurų. Jei žmogaus pensija 2022 metais buvo didesnė ar mažesnė už nurodytus pavyzdžius, augimas gali skirtis.
„Labai svarbu apsaugoti pažeidžiamų žmonių pajamas, švelninti infliacijos poveikį. Dar šį mėnesį senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai gaus padidėjusias pensijas. Vyriausybė nuosekliai, antrus metus iš eilės, didina pensijas.
Tad, pavyzdžiui, vienišo pensinio amžiaus asmens, turinčio būtinąjį stažą ir gaunančio vidutinę senatvės pensiją, pajamos per dvejus metus padidėjo beveik 40 proc., pensinio amžiaus asmenų porai – trečdaliu“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Įvairių rūšių socialinio draudimo pensijas Lietuvoje gauna beveik 800 tūkstančių žmonių. Žinome, kad pensijų gavėjai visuomet nekantriai laukia pensijų padidėjimo, todėl kiekvienų metų pradžioje vienas pirmųjų „Sodros“ darbų yra naujų pensijų dydžių apskaičiavimas.
Šiemet taip pat pavyko tai padaryti greičiau nei per įstatyme numatytą terminą, tad didesnės pensijos pasiekia gavėjus jau nuo sausio“, – pabrėžia „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) – tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas. Todėl dažniausiai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas.
Savo pensijos dydį galima sužinoti prisijungus prie asmeninės paskyros arba paskambinus telefonu (+370) 5 250 0883.
Kaip apskaičiuojamas senatvės pensijos dydis?
Kiekvieno gavėjo senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Abi šios dalys svarbios skaičiuojant pensijos dydį.
Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra, turi 15 metų stažo ar daugiau, bet neturi būtinojo stažo) jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Nuo 2023 metų bazinės pensijos dydis yra 246,21 euro. Jei žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis atitinkamai didesnė.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo turimų apskaitos vienetų skaičiaus, tai yra nuo to, kiek pensijų socialinio draudimo įmokų žmogus sumokėjo per visą gyvenimą. Kuo daugiau apskaitos taškų, tuo individualioji dalis didesnė.
Pensijų apskaitos vieneto vertė 2023 metais siekia 5,70 euro. Pavyzdžiui, žmogus yra sukaupęs 28 apskaitos vienetus. Individualioji dalis apskaičiuojama dauginant apskaitos taškų skaičių iš jų vertės: 28X5,70=159,60 euro.
Mažiausių pensijų priemokos
Pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Praėjusiais metais jis siekė 267 eurus, o 2023 metais išaugo iki 354 eurų.
Jei žmogus yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 354 eurų ir jo gaunamos pensijos sumos. Jei žmogus yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 250 eurų ir buvo mažesnė nei 267 eurai, tad jis gaudavo ir 17 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Po indeksavimo jo pensija 2023 metų sausį pasiekė 280 eurų. Šiais metais žmogus gaus priemoką iki 354 eurų, tai yra 74 eurus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį. Tad sausį žmogus gaus padidintą po indeksavimo pensiją – 280 eurų ir pensijos priemoką už gruodžio mėnesį – 17 eurų, tai yra iš viso 297 eurus. Vasarį gavėją pasieks vasario mėnesio pensija su priemoka už sausį, arba iš viso 354 eurai.
Išmokos vienišiems
Šiemet našlių pensijos bazinis dydis padidėjo iki 34,84 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka.
„Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Tai pirmoji „Sodros“ išmoka, kuri gyventojui skiriama be jo prašymo. Naujai sukurta programa periodiškai tikrina Gyventojų registro duomenis ir automatiškai sudaro žmonių, kurie gali gauti išmoką, sąrašą.
Tais atvejais, kai Gyventojų registre nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, specialistai tarpininkauja, kad trūkstami duomenys apie šeiminę padėtį būtų įrašyti į Gyventojų registrą.
Kitos pensinės išmokos
„Sodra“ taip pat administruoja pensines išmokas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto: šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, šalpos kompensacijas, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.
Visos šios pensinės išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad jų gavėjai sausio mėnesį sulauks tokio pat dydžio išmokų, kaip visus praėjusius metus, o jau nuo vasario pajus padidėjimą.
Šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų socialinio draudimo pensija mažesnė už šalpos pensiją. Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Šiais metais valstybinių pensijų bazė, kuri naudojama skaičiuojant nukentėjusiųjų, mokslininkų pensijas padidėjo nuo 65,29 euro iki 68,29 euro.
Bazinė socialinė išmoka, pagal kurią apskaičiuojamos išmokos kūrybiniams darbuotojams, padidėjo nuo 46 iki 49 eurų.
Pareigūnų pensijos indeksuojamos taikant valstybinių pensijų indeksavimo koeficientą. Jos didėja 4,6 proc.
