Dar kelis metus iš eilės Lietuvoje palaipsniui toliau bus ilginamas pensinis amžius ir būtinasis draudimo stažas. Tačiau vėliau pensininkų ims sparčiai daugėti, o darbuotojų, kurių įmokomis finansuojamos pensijos – mažėti.
Nesiėmus jokių sprendimų, bus sunku pasiekti, kad pensijų dydis, palyginti su atlyginimų dydžiu, išsilaikytų toks, koks yra dabar, ar juolab pagerėtų. Vargiai padės ir sukauptas, bet nenaudojamas milijardinės „Sodros“ lėšų rezervas.
Kol nepasiūlyta jokia kita išeitis, abejotinas būtų ir pensijų kaupimo II pakopoje keitimas, suteikiant galimybę gyventojams anksčiau laiko išsiimti sukauptas lėšas, kaip, pavyzdžiui, neseniai buvo padaryta Estijoje.
Apie šiuos ir kitus iššūkius, svarbiausius praeinančių metų darbus ir tai, kas laukia Naujaisiais – portalo tv3.lt interviu su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene.
Didesnės įmokos – greičiau nei išmokos
Kokius šiemetinius „Sodros“ darbus ar pasiekimus išskirtumėte kaip svarbiausius?
Vienas iš tokių, sakyčiau, buvo vienišo asmens išmokos administravimas. Nuo kitų išmokų ji skiriasi tuo, kad žmogus neturi teikti jokio prašymo. Manau, kad tai yra svarbus dalykas, kuris apskritai parodo draugiškesnį valstybės požiūrį į gyventojus, ypač į socialiai jautrius.
Pamatėme, kad valstybės registrai nėra tobuli. Juose gali būti netikslumų, dėl kurių išmoka skiriama tam, apie kurį informacija nėra teisinga. Kita vertus, dėl kitokių netikslumų išmokos gali negauti tie, kam labiausiai reikia. Turėjome iššūkių, bet juos išsprendėme – nors tai ir nėra socialinio draudimo išmoka, ją sėkmingai administruojame.
Kitas darbas yra susijęs su mūsų informacinėmis technologijomis. Savo darbuotojams, pensijų, kitų išmokų, įmokų specialistams suteikėme papildomą kvalifikaciją. Išmokę dirbti specialiai sukurta programa dabar jie gali būti ir testuotojais. Dėl to galime greičiau įgyvendinti programinės įrangos pakeitimus.
Trečias dalykas – įmokų mokėjimo supaprastinimas dirbantiems savarankiškai. Daugelį metų jie turėjo mokėti skirtingais kodais, o nuo šių metų – vienu (444). Iki galo šio proceso dar nepabaigėme, bet norime, kad įmokas mokėti būtų patogu.
Šiemet gana sparčiai augo gyventojų pajamos, tačiau infliacija buvo dar spartesnė. Galbūt metų pabaigoje fiksuojate lėtesnį pajamų augimą, ar dėl to nenukentės „Sodros“ biudžetas?
Čia – galbūt juokas pro ašaras, bet pajamas renkame gerai. Taip nutiko ir dėl to, kad infliacija Lietuvoje yra netikėtai didelė. O ta infliacija yra ir pajamų infliacija. Kadangi darbo užmokestis augo sparčiau negu tikėtasi, apdraustųjų skaičius ir toliau didėjo, tai jau matome, kad šiemet pajamos viršys išlaidas per 500 mln. eurų.
Iš kitos pusės – ir išlaidas turime mažesnes, negu planavome. Nedarbas Lietuvoje nebuvo toks didelis ir su COVID-19 susijusių išlaidų nebuvo tiek daug, kiek ankstesniais metais.
Dar vienas svarbus dalykas. „Sodros“ išmokos turi „suvėlinimo“ efektą, nes yra skaičiuojamos pagal praėjusių laikotarpių pajamas. Pavyzdžiui, ligos ir nedarbo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos pagal pajamas, buvusias prieš 3–6 mėnesius, o vaiko priežiūros – ir 2 metus.
Šiandien paskyrus išmoką, tokio paties dydžio ji bus mokama kelerius metus, per kuriuos bendros pajamos ir kainos paauga. Taigi išmokos indeksuojasi lėčiau, bet tai yra laikina. Kitais metais jau ir išmokų augimo tempas bus didesnis.
Taigi į tuos 500 mln. eurų reikia žiūrėti kaip į vėluojančio veikimo efektą. Šia prasme, toks didelis teigiamas rezultatas ir papildomi pinigai nėra tvarūs.
O ar nereikėtų keisti išmokų skaičiavimo, kad jų didėjimas taip nevėluotų ir kad gyventojai nenukentėtų?
Ne. Manau, kad nereikia, nes tokia infliacija, kokią dabar turime, yra labai netipinis reiškinys. Jeigu kartą per 20 metų jis įvyksta, tai vargiai būtų tikslinga apsikrauti papildoma administracine našta ir perskaičiuoti išmokas, pavyzdžiui, kas pusę metų.
Pinigų sukaupta, bet jie neleidžiami
Minėjote išaugusį apdraustųjų skaičių. Kiek įtakos tam turėjo nuo karo pabėgę ukrainiečiai?
Jų įtaka nebuvo labai reikšminga. Bet jei skaičiuotume, iš kur atsirado daugiau apdraustųjų, tai tarp jų yra ir iš užsienio atvykę, verslus perkėlę žmonės. Vis dėlto ne tik ukrainiečiai, bet ir baltarusiai, kitų šalių gyventojai.
Vis dėlto klausimas, kiek dabartinis apdraustųjų skaičiaus augimas yra tvarus. Jį lėmė ne tai, kad gimė daugiau žmonių. Jie tik atvažiavo pas mus dirbti, matysime, kiek mums pavyks juos čia išlaikyti.
Papildomos „Sodros“ pajamos reiškia ir didesnį lėšų rezervą, kuris dabar yra rekordinis. Kaip paaiškintumėte žmonėms, kam jis reikalingas? Kodėl daugiau pinigų iš rezervo nebūtų galima dabar skirti išmokų didinimui?
Reikėtų prisiminti istoriją, kam jis buvo sukurtas. Jį kaupti buvo nuspręsta „Sodrai“ įkritus į skolas dėl to, kad ankstesni sprendimai dėl išmokų, pensijų buvo nepagrįsti finansavimo šaltiniais. Per tą ilgą laiką skola susikaupė ir pasiekė, man regis, 4 mlrd. eurų. Tokio dydžio anuomet buvo visų metų „Sodros“ biudžetas.
Buvo nuspręsta, kad tai nėra „Sodros“, kaip institucijos, o visos valstybės problema. Skola atsirado ne dėl organizacijos sprendimų, bet dėl išmokų ir įmokų neatitikimo. Galiausiai priėmus atitinkamą valstybinį sprendimą, skola buvo anuliuota.
Visi žino, kad tuo metu, kai skola atsirado, „Sodrai“ reikėjo skolintis ir mokėti nemažas palūkanas. Ir čia – jau klasikinė finansų taisyklė: rezervas reikalingas tais atvejais, kai pajamos būna mažesnės nei išlaidos. Matyt, dėl to ir buvo nuspręsta, kad „Sodros“ rezervo dydis turi būti kaip metinio biudžeto.
Tada priimtas atitinkamas įsakymas galioja iki šiol. Dabar „Sodros“ metinis biudžetas yra 6,7 mlrd. eurų, o rezerve turime 1,6 mlrd. eurų. Tai yra mažiau, nei numatyta, bet klausimas, kokia to rezervo paskirtis. Jeigu tik laikini ekonominiai svyravimai, gal metinio biudžeto dydžio ir nereikia, gal užtenka mažesnio?
Taip, bet dabar situacija visiškai kitokia.
Manau, kad apie „Sodros“ rezervą ir galimą jo dydį bus diskutuojama 2023 m. Bet yra dar vienas klausimas: ar tai yra vienintelė problema, su kuria susiduria socialinio draudimo sistema?
Pažiūrėję į priekį, matysime ilgalaikę problemą dėl demografinės padėties. Ateityje įmokų mokėtojų skaičius augs ne taip greitai, kaip išmokų gavėjų skaičius. Tad gal verta pagalvoti, ar tam nereikėtų kaupti papildomų rezervų – iš „Sodros“ rezultatų, dar kažko. Tam ir turėtų būti diskusija: kam „Sodrai“ reikalingas rezervas, kiek jo turėtų būti.
Jei jau kalbame apie demografiją. Nuo kitų metų keisis vaiko priežiūros atostogų ir išmokų tvarka. Kaip pasiruošėte naujovėms? Ar jos turės poveikio gimstamumui Lietuvoje?
Skaičiavome, kad finansiškai dėl to „Sodros“ išlaidos didėja 31,4 mln. eurų per metus. Tai nėra daug. Ar gimstamumui tai turės įtakos, aš nežinau, bus matyt. Taip, tai turėtų padaryti įtaką moterų pajamoms dabar ir senatvėje. Jos turės daugiau paskatų ir galimybių greičiau sugrįžti į darbo rinką. Bet čia ir laikas parodys.
Mes, kaip organizacija, tam ruošiamės. Technologiniai pakeitimai mums kainavo 100 tūkst. eurų. Esame apmokę ir padalinę informaciją savo specialistams, kad galėtų konsultuoti gyventojus. Jau dabar kreipiasi tėvai, kurie galbūt planuoja šeimos pagausėjimą. Taigi laukiame sausio 1 d.
Norint didinti pensijas, reikės ieškoti papildomų pinigų
Kaupimas II pensijų pakopoje irgi turėtų padėti spręsti demografines problemas, užtikrinti papildomas pajamas senatvėje. Šiemet apie kaupimo atnaujinimą ar naują įtraukimą buvo gan daug informacijos. Tačiau daugeliui gyventojų tai tapo staigmena – kaip ir atlyginimo sumažėjimas dėl kaupimo. Kaip manote, kodėl žmonės nesidomi, kur ir kaip kaupia?
Nežinau, kodėl nežino ir nesidomi. Mes iš savo pusės darome viską, kas mūsų galioje. Informuojame ir per žiniasklaidos priemones, asmenines paskyras, siunčiame laiškus. Bet kodėl žmonės nesidomi – nežinau.
Estija leido gyventojams anksčiau laiko išsiimti lėšas, sukauptas II pensijos pakopoje. Jūsų nuomone, tokia tvarka pasiteisintų Lietuvoje?
Dabar Estijos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ministrė garsiai sako, kad šiuo žingsniu nesididžiuoja. Iš principo tai buvo ilgalaikis sprendimas su savo tikslais. Kai pasakai „A“, tikriausiai reikia pasakyti ir „B“. Jeigu ne II pakopa, tai kas vietoje jos? Juk per mažų pajamų senatvėje problema išlieka. Kol nieko geriau nebuvo sugalvota, tol, manau, nereikėjo daryti tokių drastiškų sprendimų.
Lygiai taip pat ir pas mus. Pačioje šios reformos, tikriausiai taip reikia sakyti, pradžioje buvo sumąstyta, kad kaupimui bus skiriama 7,5 proc. darbo užmokesčio. Jeigu tiek pinigų būtų skiriama 10 ar 20 metų, tai, ko gero, šiandien mes turėtume visai kitokį rezultatą, negu turime.
Manau, pensijų kaupimo reformą galbūt šiek tiek diskreditavo disciplinos nebuvimas. Kita vertus, jei kalbame apie dabartinį kaupimą, kuris, taip, turi trūkumų, bet kokios alternatyvos? O tai, kad finansų rinkos šiemet susvyravo, naujiena turbūt yra tiems žmonėms, kurie jomis nesidomi. Bet tai yra šios veiklos ir finansų pasaulio ypatybė.
Su išmokomis iš pensijų fondų, pačios pensijos dydžiu susijęs ir būtinas stažas, pensinis amžius, sukeliantys daug diskusijų. Ar dabar Lietuvoje užtenka 65 metų pensinio amžiaus ir 35 metų būtinojo stažo, ar ateity vėl teks galvoti apie naujus dydžius?
Šiuo metu užtenka. Pagal mūsų prognozes, kurias dėliojame iki 2025 m., irgi užteks. Kas bus po to, matysime. 2026 m. yra svarbūs, nes nuo jų jau turėtų nebeilgėti pensinis amžius. Tai reiškia, kad „Sodros“ pensijų gavėjų skaičius ims didėti, nors šiuo metu jis yra mažėjantis. Tuomet vėl bus daromos prognozės ir žiūrima.
Iš vienos pusės norima išlaikyti ar didinti pajamų pakeitimo normą – tai yra kuo geresnį santykį tarp vidutinio atlyginimo ir pensijos. Kitaip tariant, kad pensijos augtų ne lėčiau, bet gal ir greičiau, negu vidutinis darbo užmokestis.
Pensija yra tarsi dalmuo, kai dalinys yra darbuotojų skaičius, jų algų ir įmokų suma, o daliklis – pensininkų skaičius. Tačiau dalinys arba dirbančiųjų skaičius mažėja, o daliklis arba pensininkų skaičius – didėja. Norint didesnių pensijų, reikia arba didinti dalinį, arba mažinti daliklį.
Pensinio amžiaus ilginimas leidžia mažinti daliklį, nes mažiau žmonių tampa pensininkais. Kita vertus, ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia ir ilgėjančią pensijos mokėjimo trukmę. Kad ji neilgėtų, pensinis amžius irgi yra sąlyga, kurią būtų galima keisti.
Čia kalbant matematiškai. Bet galų gale tai – politinis klausimas. Jeigu pavyktų padidinti tą dalinį ir pensijas finansuoti ne tik iš dabartinių socialinių įmokų, mokesčių, bet ir kitų šaltinių, kurių šiandien niekas nežino, galbūt problemą būtų galima spręsti kitaip.
Kai kurios šalys tam formuoja atskirus rezervus, fondus, kuriuos įsipareigoja kiekvienais metais papildyti. Taip pat siekiama, kad jie generuotų dar ir savo pajamas. Bet kitos šalys turi, pavyzdžiui, naftos ar kitų išteklių, ko mes neturime.
Bet kokiu atveju, tokie dalykai reikalauja disciplinos, kad pirmam vėjui papūtus nebūtų atsitraukta nuo įsipareigojimų.
Žada mažinti patalpas ir taip taupyti
Kokie, jūsų vertinimu, būtų didžiausi darbai ar iššūkiai „Sodrai“, bendrai apdraustiesiems ir draudėjams kitais metais?
Dėl ekonomikos laukia iššūkiai, niekas nežino, kas čia darysis ir kaip verslams pavyks mokėti atlyginimus, socialinio draudimo įmokas, atidėjimus, kurie buvo sudaryti dar karantino metu. Situaciją reikės stebėti ir laiku tinkamai reaguoti.
„Sodrai“, kaip ir kitoms institucijoms, verslams ar gyventojams, taip pat rūpesčių kelia šildymo, elektros kainos. Ieškome būdų, kaip jas mažinti. Vienas iš jų – mažesnės užimamos patalpos. Juolab, kad klientų srautas į buvusį prieš karantiną neatsistatė ir tebėra 2–3 kartus mažesnis.
Taigi galbūt kažkur mažinsime priėmimo sales, perorganizuosime darbo vietas, kad užimtume mažiau ploto. Pačių skyrių neuždarysime, bet gal kur yra mažiau klientų jie dirbs ne visą laiką, kaip jau yra, pvz., Pagėgiuose ar Rietave. Žiūrėsime į realijas, bet, kur daug klientų, to nedarysime.
Iš technologinės pusės susiduriame su tokiais pačiais iššūkiais, su kuriais susiduria, matyt, visos viešojo ir neviešojo sektoriaus institucijos. Mūsų darbas labai priklauso nuo technologijų kokybės, jų atnaujinimo. O čia susiduriame su trūkumu ir darbuotojų, ir rangovų, kas mums galėtų padėti. Dėl to negalime pakeisti procesų greičiau ir efektyviau.
Iš svarbesnių darbų ar tikslų laukia greitesnis įmokų įskaitymas. Dabar sistemos mato sumokėtas įmokas po 48 val., o norime, kad matytųsi iš karto. Taip pat, sustiprinę skambučių centrą, į jį planuojame visiškai perkelti ir draudėjų aptarnavimą.
Be to, „Sodrą“ norime padaryti labiau draugišką neįgaliems gyventojams. Pradėsime gal nuo virtualių dalykų, bet planuojame ir priimamuosiuose padaryti tokias sąlygas, kurios leistų tinkamai jais pasirūpinti.
Jūsų palinkėjimas Lietuvos gyventojams ir „Sodros“ darbuotojams švenčių proga?
Saugių, ramių metų su kuo mažiau netikėtumų!
