Lietuva jau kurį laiką liūdnai pirmauja pagal savižudybių skaičius. Specialistai konstatuoja, kad tiek kalbėti apie psichikos sveikatą vis dar lieka tabu, tiek ir pagalbos sistema šalyje gerokai šlubuoja.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas neslėpė, kad šiandien psichikos sveikatai vis dar yra skiriamas per mažas dėmesys.
„Ne visi pripažįsta, kad psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus sveikatos ir gyvenimo dalis, kad turime tikrai nemažą elgesio sutrikimų naštą, sukeliamą visuomenei. Išties tai paliečia kiekvieną mūsų, nors galbūt to kasdienybėje ir nematome.
Bet iš esmės kas 8 žmogus šiandien turi diagnozuotų psichikos sveikatos sutrikimų. Aišku, dalį turime greičiausiai ir nediagnozuotų. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra pagrindusios, kad per gyvenimą kas antras žmogus susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais, diagnozuoti jie ar ne, ir visada turime artimųjų, kurie su tuo susiduria“, – skaudžią statistiką pateikė jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos kultūra“.
Daug problemų kyla darbe
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Germanavičius tik paantrino jam teigdamas, kad realybėje šie niūrūs skaičiai gali būti dar didesni.
„Kai sakome, kad kas aštuntas – tai tik tai, kas matoma mūsų statistikoje, o realiai kas ketvirtas, taigi – 25 proc. Dalis tų žmonių susitvarko patys, su artimųjų pagalba ar pasikeitus tam tikroms gyvenimo aplinkybėms“, – pastebėjo jis.
Pasak profesoriaus, dažnos su psichikos sveikata susijusios problemos kyla darbe – dėl netinkamų sąlygų ar streso, kuris yra nuolatinis, ypač patiriamas intelektinį darbą dirbančių žmonių. „Taip pat reikia kalbėti ir apie priekabiavimą darbe, psichologinį išnaudojimą – tai labai didelė problema, ir Lietuvoje nėra išimtis“, – sakė A. Germanavičius.
Dar daugiau skaudulių atvėrė pandemija
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad situacijos ypač nepagerino pandemija. „Yra atlikta labai tyrimų ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, kaip per pandemiją blogėjo psichikos sveikata. Įvairiais laikotarpiais tie skaičiai buvo įvairūs, bet pandemijos piko metu net daugiau nei 2 trečdaliai žmonių išsakė, kad jie jaučia nerimą ar turi kitokių psichikos sveikatos simptomų. Pastarieji trys metai psichikos sveikatai yra ypač blogi“, – radijo laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Jo aiškinimu, pandemija įvairias visuomenės grupes palietė skirtingai: „Vyresni žmonės patyrė labai didelę socialinę izoliaciją, jie bijojo susirgti, numirti, dalis jaunų žmonių patyrė didelių sunkumų, ypač kurie turi finansinių įsipareigojimų, mažus vaikus. Taip pat stipriai palietė ir tokią grupę, dėl kurios nesitikėjome, tai – moksleiviai, jie dėl nuotolinio mokymo buvo viena iš labiausiai pandemijos paveiktų grupių psichikos sveikatos prasme.“
Stigmatizuoja ir patys gydytojai
Nors apie dėmesį emocinei sveikatai šiandien kalbama vis daugiau, realybė tokia, kad sulaukti operatyvios pagalbos ne visada taip paprasta.
M. Marcinkevičius sutiko, kad tikrai esama problemų pastebėti psichikos sutrikimą ar tik jo užuomazgas dar pirminiame lygyje, apsilankius pas šeimos gydytoją.
„Ne tik šeimos gydytojai, bet ir kitų specialybių gydytojai labai dažnai patys iš dalies stigmatizuoti arba bijo pasakyti žmogui, kad galbūt jūsų sutrikimas yra ne dėl kažkokių somatinių ligų, kad tai – nerimo, depresijos ar kitų ligų požymis“, – sakė jis.
Paklaustas, ar jau nustačius ligą gali žmogus greitai sulaukti visapusiškos pagalbos, pašnekovas neslėpė, kad teoriškai viskas atrodo daug gražiai nei realybėje.
„Išties egzistuoja prieinama pagalba – pirminiai sveikatos priežiūros centrai, kur dirba ir psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Toliau yra prieinamas medikamentinis gydymas, vaistai yra kompensuojami. Prieinamas stacionarinis gydymas ir didžiausia problema šiandien yra su nemedikamentiniais gydymo metodais – psichoterapija, pischosocialine reabilitacija. Čia tiktų pasakymas – „Teoriškai arklys, bet praktiškai nesikelia“, – konstatavo specialistas.
Reikia bent 2–3 kartus didesnių investicijų
A. Germanavičius konstatavo, kad valstybės dėmesys psichikos sveikatai tikrai yra per mažas. Jo aiškinimu, Lietuva tam skiria labai mažai – gal tik 4 proc., kai turėtų būti dvigubai, o gal net trigubai didesnės investicijos.
„Lietuva psichikos sveikatai skiria ženkliai per mažai nuo bendro vidaus produkto. Matome, kad kitos šalys skiria apie 7, kartais – net 10 proc., nes problemų mastas tik didėja. Taip pat tai yra ir ekonominė našta, kai reikia laikino nebarbingumo, dėl kitų problemų – piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, jaunų žmonių iškritimo iš mokymosi ciklo dėl elgesio ir psichikos sutrikimų. Visa tai yra tiesioginė našta ir nuostoliai mūsų valstybei“, – kalbėjo psichiatras.
Pristatydamas, ko ketinama imtis reformuojant psichikos sveikatos sistemą, SAM atstovas I. Rubikas aiškino, kad nemedikamentiniam modeliui, psichosocialinėms ir psichologinėms paslaugoms ir bus skiriama daug dėmesio.
„Labai džiugu, kad psichikos sveikata pirmą kartą tapo visaverte sveikatos sistemos tinklo reformos dalimi. Su tuo ateina ir konkretūs pokyčiai ir pinigai. Planuojama papildomų specializuotų paslaugų plėtra, tai dienos stacionaro forma, kuri yra labai svarbi įvairiomis psichikos ligomis sergantiems asmenims. Šiandien labai įprasta gulėti ligoninėse, bet tai ne visada yra efektyvu ir kartais padeda tik trumpą laiką, o ambulatorinė priežiūra yra labai neišplėtota. Tai čia ir bus dedamas akcentas šioje reformoje“, – aiškino Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.
Pasigedo dėmesio sunkiems psichikos sutrikimams
Jis pridūrė, kad ne ką mažiau svarbūs ir kultūriniai pokyčiai, mat šiandien santykis tarp paciento ir specialisto yra gana formalus, dažnai apsiribojama medikamentiniu gydymu. Jo teigimu, į žmogų daugiau siekiama žiūrėti holistiškai – dirbti ne tik su simptomais ir liga, bet aplinka, įgūdžiais, siekti įgyvendinti to žmogaus tikslus.
„Psichikos sveikatos sunkumai nėra vien cheminių procesų disbalansas smegenyse, bet ir dalykai, susiję su žmogaus motyvacija, galbūt aplinka, kuri susijusi ir tam tikrais galios santykiais visuomenėje. Kaip minėta, darbovietėje galbūt atsiranda įvairūs sunkumai. Tai labai svarbu, kad žmogus jaustų viltį, gebėjimą, kad jis gali kažką savo gyvenime pakeisti, ne tik būti valdomas ligos“, – dėstė I. Rubikas.
Vis tik A. Germanavičius reagavo, kad tai neatrodo pakankama programa, ypač kalbant apie tam tikras tikslines pacientų grupes.
„Pagal šį pasiūlytą planą jos gali ir nesulaukti iš esmės pasikeitusios kokybės paslaugų. Kalbu apie sergančiuosius sunkias psichikos sutrikimais kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas. Jiems reikalingos labai specializuotos paslaugos ir vien dienos stacionarai problemos neišspręs, tam reikalingos specializuoto gydymo mobilios komandos“, – atkreipė dėmesį jis.
Profesorius pažymėjo, kad tai, kaip pavyks įgyvendinti pokyčius, priklauso ir finansavimo modelio pakeitimo. „Šiuo metu pagrindinė problema yra ligonių kasų nenoras keisti finansavimo sistemą. Ji dabar jau yra atsilikusi.“
