Seimas ketvirtadienį apsisprendė įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius.
Parlamentarai ketvirtadienį pritarė draudimą dalinti tokius maišelius numatančioms Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms. Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, 13 parlamentarų susilaikė.
Nuo kitų metų ploni plastikiniai maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus. Dabar tokie maišeliai nieko nekainuoja ir pirkėjai prekėms susidėti jų gali pasiimti kiek nori.
„Kadangi tokius produktus, kaip mėsa ar žuvis, į plastikinius maišelius supakuoja patys prekybos centro darbuotojai, tai perteklinio naudojimo čia nebūna. Be to sunku rasti patogių alternatyvų“, – sakė įstatymo iniciatorius laisvietis Kasparas Adomaitis.
Plastikinių maišelių apmokestinimu ketinama paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais.
Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis žemyne – per 2020-uosius metus mūsų šalyje teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai gyventojui. Mažiausiai maišelių sunaudojama buvo Belgijoje – 3 maišeliai žmogui per metus, Liuksenburge – 5 bei Austrijoje – 25.
Už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo teigiama, kad nuo 2020 metų įvedęs 5 centų už maišelį mokestį prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupė šešias tonas plastiko.
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma. Remiantis atliktais tyrimais, plastikinių maišelių patekimas į vandenis kasdien nužudo tūkstančius akvakultūros gyvūnų.
